Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija, kuri įpareigoja savivaldybių administracijas:
- Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios rengia ir įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims arba smurtą patyrusiems asmenims teikimo programas.
- Rengti programas (mokymus) specialistams, savivaldybės administracijos darbuotojams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams bei kitiems darbuotojams, kurie dirba su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis ir įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevenciją arba dalyvauja šias programas (mokymus) rengiant.
- Sudaryti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją, kurios institucinę ir personalinę sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas
Nuo 2024 m. sausio 1 d. šis įstatymas keičia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą.
Jame numatytos šios pareigos savivaldybėms:
- Visa pagalba asmenims su negalia privalo būti teikiama individualizuotai, atsižvelgiant į asmens su negalia poreikius, asmeninę situaciją.
- Savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos ir (ar) įgyvendindamos asmens su negalia teises, privalo vadovautis individualizavimo ir prieinamumo bei kompleksiškumo principais.
Individualizavimo ir prieinamumo principas – individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimas organizuojamas planuojant ir (ar) įgyvendinant asmeniui su negalia skirtas priemones, atsižvelgiant į asmens su negalia poreikius ir asmenines savybes (įskaitant gebėjimus, amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, negalią, socialinę aplinką ir kitas ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius), kuo arčiau asmens su negalia gyvenamosios vietos.
Kompleksiškumo principas – individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimas organizuojamas taip, kad asmuo su negalia gautų visą reikiamą pagalbą ir būtų patenkinti būtiniausi jo individualieji pagalbos poreikiai.
- Užtikrinti asmenims su negalia prieinamą aplinką. Prieinama aplinka – fizinė ir informacinė aplinka (viešoji erdvė, visuomeninės ir (ar) gyvenamosios paskirties pastatas, transporto objektas, kibernetinė erdvė), kurioje asmuo su negalia gali nevaržomas būti, laisvai judėti, gauti paslaugas ir (ar) prekes, gauti ir (ar) perduoti informaciją lygiai su kitais asmenimis.
- Pripažinti asmens su negalia pasirinktą (-us) prieinamą (-us) bendravimo būdą (-us), bendravimą lietuvių gestų kalba ir sudaryti sąlygas asmeniui su negalia jį (juos) naudoti viešųjų santykių srityje.
- Teikti asmeniui su negalia viešąją informaciją nemokamai bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu ar lietuvių gestų kalba lygiai su kitais asmenimis.
- Skatinti informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojus sudaryti sąlygas asmeniui su negalia gauti informaciją per informacinės visuomenės informavimo priemones (įskaitant interneto svetaines) jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu.
- Skatinti viešuosius ir privačius juridinius asmenis, teikiančius paslaugas visuomenei (įskaitant internetu teikiamas paslaugas), sudaryti sąlygas asmeniui su negalia gauti informaciją apie jų teikiamas paslaugas jo pasirinktu (-ais) prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais) ar lietuvių gestų kalba.
- Pagal kompetenciją užtikrini, kad kurtiesiems ir asmenims su klausos negalia informacija ir (ar) paslaugos būtų teikiamos lietuvių gestų kalba.
- Teikdama informaciją bei paslaugas asmenims su negalia taikyti šiuos bendravimo būdus: lengvai suprantamą kalbą, lietuvių gestų kalbą, kitus prieinamus bendravimo būdus.
Lengvai suprantama kalba – paprasta ir aiškiai struktūrizuota kalba, įskaitant simbolius ir ženklus, kuria pateikiama informacija visuomenės atstovams, tarp jų skaitymo, suvokimo problemų, intelekto negalią turintiems asmenims, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus asmenims.
Lietuvių gestų kalba – Lietuvoje vartojama lygiavertė kitoms kalboms kurčiųjų ir asmenų su klausos negalia gimtoji kalba, kuri užtikrina jų kultūrinį ir kalbinį tapatumą.
Prieinamas bendravimo būdas – sakytinės, rašytinės, garsinės ir (ar) vaizdinės informacijos perdavimas ir (ar) gavimas, naudojant Brailio raštą, garsines, vaizdines priemones, lengvai suprantamą kalbą, prieinamą informacinę aplinką.
- Pagalbos koordinavimo (atvejo vadybos) metu, kai asmuo su negalia sutinka, sudaryti reikalingos pagalbos ir paslaugų planą, kurio veikimą stebės ir nuolat su žmogumi kontaktuos pagalbos koordinatorius (-ė).
- Informuoti asmenis su negalia apie tai, kokia pagalba ir paslaugos jam / jai priklauso.
Poįstatyminiai teisės aktai
Socialinių paslaugų katalogas
Savivaldybė, teikdama socialines paslaugas privalo:
- Su asmenimis (šeimomis, bendruomenėmis) bendrauti jiems suprantama forma (pavyzdžiui, gestų klaba).
- Paslaugas konkrečiam asmeniui su negalia teikti pagal jo negalios pobūdį (pavyzdžiui, teikiant paslaugas klausos negalią turintiems asmenims, turi būti užtikrintas paslaugos teikimas tiesiogiai lietuvių gestų kalba, nesant galimybės ‒ vertimas į gestų kalbą ir pan.), atsižvelgiant į jo poreikius, tiek grupėmis, tiek individualiai.
- Įgyvendinant socialinę reabilitaciją žmonėms su negalia bendruomenėje, teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos konkrečiam asmeniui turi būti teikiamos kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką. Pavyzdžiui, teikiant paslaugas klausos negalią turintiems asmenims, turi būti užtikrintas paslaugos teikimas tiesiogiai lietuvių gestų kalba, nesant galimybės ‒ vertimas į gestų kalbą ir pan. Turi būti atsižvelgiama į žmogaus poreikius, tiek grupėmis, tiek individualiai.
Atsižvelgiant į asmens su negalia poreikius, paslaugos gali būti teikiamos ir asmens namuose.
