Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto, apie kurį kalbame prievartos artimoje aplinkoje atveju, požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti situaciją būtina atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Ji gali būti lygiavertė ir pagrįsta dominavimu.
Galios dinamikos, esant konfliktui ir sisteminiam smurtui, palyginimas.
Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti nagrinėjamą situaciją svarbu atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Ji gali būti lygiavertė arba pagrįsta dominavimu.
Konfliktams būdinga tai, kad jie yra atsitiktiniai, nereguliarūs, abu santykio dalyviai gali juos ir išprovokuoti, ir aptarti, o diskusija keičia asmens, kuris sukėlė konfliktą, elgesį. Konflikto kurstytoja(s) jaučiasi atsakinga(s) už tai, kas įvyko. Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, konflikto tikimybė mažėja, nes tai – abiejų žmonių, kurie atsižvelgia į vienas kito požiūrį, problema. Konfliktas yra spontaniška reakcija, kurią (dažniausiai) išprovokuoja išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, nusiminimas, nuovargis, baimė). Jo padaryta žala gali būti atlyginta, o sprendimai susijęs su santykių tobulinimu.
Sisteminis smurtas, priešingai, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Tokiuose santykiuose pripažįstamas tik vienas – stipresniojo – požiūris ir smurtauti pasirengiama sąmoningai. Už padarytą žalą, negali būti tiesiog atleista, nes tai – nusikaltimas. Šios problemos sprendimas įmanomas tik pasitelkus išorės priemones: teisėsaugos, kitų institucijų intervenciją, skyrybas, terapiją ar kitą pagalbą, padedančią įveikti nukentėjusiam asmeniui būdingą bejėgiškumą, baimę, savigraužą.
Konfliktui būdinga: | Sisteminiam smurtui būdinga: |
---|---|
Atsitiktiniai ir nereguliarūs |
Reguliarūs |
Inicijuoti gali abi pusės |
Agresoriai ir aukos vaidmenys nesikeičia |
Abi pusės gali juos aptarti, o diskusija pakeičia asmens, kuris buvo konflikto priežastis, elgesį |
Negali būti sėkmingai aptarti, nėra pokyčių po diskusijos |
Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, problemos tikimybė mažėja |
Smurtas nuolat stiprėja: serijos vis rimtesnių, vienpusių konfliktų |
Konflikto kurstytoja (-as) jaučiasi atsakinga (-as) |
Smurtautoja (-as) neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusiąją (-įjį) |
Tai – abiejų žmonių problema, atsižvelgiančių į vienas kito požiūrį |
Prievarta vyksta dėl galios disbalanso (ekonominio, socialinių lyčių vaidmenų, fizinės jėgos) Pripažįstamas tik vienas požiūris |
Spontaniška reakcija į (dažniausiai) išorinius veiksnius (nusiminimas, nuovargis, baimė) |
Smurtauti pasirengiama sąmoningai |
Žala gali būti kompensuota |
Už tai, kas padaryta, negali būti (ir neturėtų) būti atleista |
Sprendimas susijęs su santykiais |
Sprendimas įmanomas tik pasitelkus išorės priemones (skyrybas, policijos intervenciją ar savipagalbą) |
|
Nukentėjusio asmens savijauta: bejėgiškumas, baimė, savigrauža |
Kviečiame prisijungti prie nemokamų e-mokymų apie sisteminį smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje. Juose sužinosite:
- kas yra smurtas lyties pagrindu;
- kokias galios ir kontrolės strategijas smurtautojas taiko prieš savo auką;
- koks yra smurtautojo portretas;
- kas yra moterų kaltinimas ir kaip jo išvengti;
- kaip sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.