Psichosocialinė negalia – negalia, susijusi su ilgą laiką trunkančiais psichikos sveikatos sutrikimais ir patiriama susidūrus su aplinkos kliūtimis.
Šios negalios svarbu nemaišyti su intelekto negalia. Asmenys su psichosocialine negalia gali turėti aukštą intelektą, būti įgiję gerą išsilavinimą, o negalią patyrę tik vėliau gyvenime. Taip pat svarbu suprasti, kad žmonės tuo pačiu metu gali turėti ir intelekto, ir psichosocialinę negalią.
Kaip atpažinti psichosocialinę negalią?
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, bent 1 iš 4 žmonių gyvendamas patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos sveikatos sutrikimai žymi laiko tarpą, kai pasikeičia mūsų mąstymas, emocijos ir elgesys, sutrinka gebėjimas atlikti įprastas užduotis, patiriama emocinė kančia. Psichiatrinės diagnozės, pavyzdžiui, depresija, valgymo sutrikimai, bipolinis afektinis sutrikimas, šizofrenija ir kiti, padeda specialistams suprasti psichikos sveikatos sutrikimus. Vis dėlto diagnozės neatskleidžia kiekvieno žmogaus istorijos ir patirčių.
Kai kalbame apie negalią, individuali istorija gerokai svarbesnė nei diagnozė. Pavyzdžiui, dalis žmonių, kuriems diagnozuota šizofrenija, gyvena savarankiškai, dirba ir užsidirba pragyvenimui, kuria prasmingus santykius. Kitiems tai padaryti sunkiau dėl tokių įvairių aplinkos kliūčių kaip diskriminacinės nuostatos, lanksčių darbo sąlygų nesudarymas.
Nors atsigavimo kelyje esančio asmens psichosocialinė negalia gali būti nematoma, nepastebima, psichikos sveikatos būsenai pablogėjus žmogui gali būti sunku išreikši savo mintis, suvokti, kas vyksta. Taip pat gali kilti stiprus nerimas, baimė, irzlumas, kai kuriais atvejais – patiriamos haliucinacijos (girdimi balsai, užuodžiami kvapai, matomi vaizdai) arba kliedesiai (įsitikinimai, kurie atrodo keisti ar nelogiški kitiems). Kitais atvejais žmogus gali būti pasyvus, tarsi sustingęs, nebesilaikyti higienos, neatlikti kitų kasdienių veiksmų.
Asmenų, turinčių psichosocialinę negalią, atsparumas stresui gali būti mažesnis. Todėl nemalonūs įvykiai ir dirgikliai gali lemti reikšmingą psichikos sveikatos būsenos pablogėjimą.
Kokie yra specifiniai smurto prieš moteris su psichosocialine negalia požymiai?
- Vaistų atėmimas ar tyčinis didesnės dozės davimas ar kitoks manipuliavimas vaistais, spaudimas nevartoti arba vartoti vienus ar kitus vaistus.
- Grasinimai uždaryti į socialinės globos arba gydymo įstaigą, bandymas tai padaryti.
- Žeminimas dėl negalios, pavyzdžiui, pravardžiavimas „psiche“, „beprote“ ir pan. Kartojimas, kad moteris yra niekam tikusi dėl patiriamų sunkumų.
- Pagalbos nesuteikimas arba trukdymas gauti pagalbą psichikos sveikatos krizės metu, pavyzdžiui, palikimas nepažįstamoje aplinkoje, trukdymas pasinaudoti įprastomis savipagalbos priemonėmis ar susisiekti su pagalbą teikiančiu asmeniu.
Kaip teikti paslaugas moteriai su psichosocialine negalia?
- Nenurašykite individualių patirčių diagnozei. Teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą psichikos sveikatos krizę patiriančiai moteriai, jos kalboje ar elgesyje galite atpažinti psichikos sveikatos sutrikimo ženklus. Pavyzdžiui, sunkią depresiją patirianti moteris gali jaustis ypač beviltiškai, itin negatyviai žiūrėti į save ir ateitį, neturėti jėgų atlikti menkiausių žingsnių. Moteris, kuriai diagnozuota šizofrenija, į pasakojimą gali įpinti kliedesinio (nerealistiško) turinio informacijos arba girdėti balsus.
Tačiau psichikos sveikatos sutrikimų ženklai nereiškia, kad moteris nepatiria smurto, jį išsigalvoja. Gali būti, kad patiriamas smurtas moters psichikos sveikatos būseną tik dar labiau blogina. Pavyzdžiui, depresija gali pablogėti dėl smurto, o persekiojimo kliedesys gali sustiprėti, jei išties yra nesaugu.
- Kritiškai įvertinkite savo išankstines nuostatas. Ilgą laiką psichikos sveikata visuomenėje buvo tema, kuria nekalbama. Šiandien vis dar populiarūs įvairūs klaidinantys mitai. Jei pastebite, kad nenorite tikėti moterimi, patiriančia psichikos sveikatos sutrikimų, arba manote, kad ji pernelyg jautriai reaguoja, išsigalvoja problemas, sutirština spalvas ar pan., įvertinkite, ar tokia reakcija gali būti paveikta psichikos sveikatos stigmos.
- Suteikite aiškumą. Labai svarbu, kad nurodytumėte, kas esate ir kaip galite padėti. Galbūt teks tai pakartoti kelis kartus, paprastais sakiniais. Paaiškinkite, kuomet galite laikytis konfidencialumo ir kuomet informaciją perduosite kitoms įstaigoms.
- Suteikite emocinę paramą. Bet kuri moteris, išgyvenusi sistemingą kontrolę ir smurtą, patiria psichologinių sunkumų, stiprių emocijų – baimę, pyktį, gėdą, kaltę ir t. t. Kalbantis su moterimis su psichosocialine negalia, prieš aiškinantis detales ir organizuojant pagalbą, suteikite emocinę paramą. Ji sklandžiam pagalbos teikimui yra ypač svarbi. Tam tiks aktyvaus klausymo įgūdžiai, patvirtinimai, kad visos emocijos ir reakcijos yra suprantamos. Jei reikalinga, į pagalbą pasitelkite psichologę (-ą).
- Neskubinkite. Informacijos rinkimas prieš suteikiant moteriai su psichosocialine negalia pagalbą gali užtrukti ilgiau. Siekiant įgyti pasitikėjimą gali prireikti daugiau pastangų, moters pasakojimas gali būti mažiau rišlus, perprasti situaciją gali būti sunkiau. Tačiau svarbu moters nespausti ir leisti jai apie patirtą smurtą kalbėti tiek, kiek tuo metu ji gali tai daryti.
- Pasitelkite psichikos sveikatos specialistus. Jei moteris sutinka, galite susisiekti su jos psichiatru (-e) arba kitais svarbiais specialistais, kurie padės suprasti situaciją, pakonsultuos apie psichikos sveikatos sutrikimo poveikį, individualius poreikius, tinkamus reagavimo būdus ir priemones.
