Tai yra antroji iš trijų projekte „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ įgyvendintų sąmoningumo didinimo kampanijų.
Ekspertų komanda iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Lygių galimybių plėtros centro atliko kokybinį smurtą patyrusių moterų tyrimą. Jo rezultatai parodė, kad pagalbos pasitraukti iš smurtinių santykių ieškančios moterys, dažniau nei paramos ir palaikymo, sulaukia kaltinimo: nuo pačių artimiausių žmonių (šeimos, giminaičių) iki pagalbą suteikti turinčių policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos specialistų, teisėjų, prokurorų. Net ir kunigų. Smurtą patyrusių moterų kaltinimo tendencijas parodė ir visuomenės apklausa. Jos metu daugiau nei pusė gyventojų sutiko su tokiais teiginiais kaip „vyrų smurtą patyrusios moterys žinojo į kokius santykius veliasi“ (51 proc.), „kaltindamos vyrus dėl smurto moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“ (53 proc.), „moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą“ (53 proc.). Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas pritarė teiginiui, kad „dalis moterų mėgsta, kai prieš jas naudojama jėga“ (27 proc.). Taigi, antrąją kampaniją nusprendėme skirti šiai temai. Tokį sprendimą sustiprino ir patirtis po pirmosios kampanijos: jos įgyvendinimo laikotarpiu ir patys susidūrėme su daugybe moteris kaltinančių komentarų socialiniuose tinkluose, problemos neigimu arba mažinimu, teiginiais „jos to nusipelnė, nes pačios…“ ir pan. Kampanijos „Palaikyk“ metu kreipėmės į drauges – kaip į pirminį smurtą patyrusių moterų įvardytą pagalbos šaltinį. Norėjome paskatinti būtent jas aktyviau palaikyti smurtą patiriančias bičiules, jas išklausyti, nekaltinti ir padrąsinti. Drauges kaip tikslinę auditoriją taip pat pasirinkome dėl pagalbos sistemos fragmentiškumo ir trūkumų, dėl kurių daugybė moterų nesulaukia tinkamos pagalbos ir paramos. Pavyzdžiui, patiriant vien tik psichologinį arba ekonominį smurtą, teisėsauga mažai kuo gali padėti dėl smurto įrodymų neapčiuopiamumo arba pagalbos priemonių tokį smurtą patiriantiems asmenims nebuvimo. Todėl tokia parama kaip draugių asmeniniame moterų gyvenime gali būti be galo vertingas šaltinis, galintis paskatinti kreiptis pagalbos ir išsivaduoti iš smurtinių santykių.
Antrąja kampanija norėjome smurtą patiriančių moterų draugėms parodyti, kaip jaučiasi, kokioje visuomenėje gyvena ir kokį spaudimą patirią jų bičiulės.
Kampaniją įgyvendino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“. Ji vyko 2018 m. spalio mėn. Priemonės: TV klipas, radijo klipas, lauko reklama, reklama socialiniuose tinkluose, straipsniai žiniasklaidoje.
VAIZDO KLIPAS
PLAKATAI
RADIJO KLIPAS
Kampanijų rezultatai
Dvejų metų susitelkimas ir nuoseklus darbas didinant visuomenės sąmoningumą (be kampanijų, taip pat organizavome informuotumo didinimą ir kompetencijų kėlimą pagalbą teikiantiems specialistams, advokacijos veiklas, renginius moterims, žurnalistų informavimą bei žiniasklaidos monitoringą ir kitas veiklas) atnešė apčiuopiamų rezultatų. Smurto formų atpažįstamumą pavyko kai kuriais atvejais gerokai padidinti, o smurtą patyrusių moterų kaltinimą – sumažinti (žr. rezultatų prieš (2017) ir po (2019) projekto veiklų palyginimą). Tam, kad tai pamatuotume, projekto pabaigoje pakartojome reprezentatyvią visuomenės apklausą, papildomai įtraukdami klausimus apie socialinių reklamų pastebėjimą.
Pirmoji visuomenės apklausa: „Lietuvos gyventojų požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą patyrusias moteris“.
Antroji visuomenės apklausa: „Šalies gyventojų tyrimas dėl smurto prieš moteris“.
Jei norite gauti ar pasidalinti socialinės kampanijos „Palaikyk“ vaizdo ar radijo klipais, lauko reklamos plakatais, reklaminiais paveikslėliais ar kita kampanijos medžiaga, susisiekite su mumis pagalba@visureikalas.lt
