Visų reikalas

Informacija

Kaip padėti artimam žmogui, patiriančiam smurtą

Kaip atpažinti, kad draugė kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje?

Dauguma smurto požymių yra ypač kruopščiai slepiami. Jei įtariate, kad jūsų draugė patiria smurtą, bet nesate tikri, atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:

Galimi smurto požymiai
Fiziniai Psichologiniai
  • Mėlynės, nubrozdinimai, kraujosruvos be paaiškinimo ar neįtikinamo paaiškinimo
  • Nuolatinis vėlavimas
  • Nuolatiniai partnerio ar sutuoktinio skambučiai
  • Netikėti nebuvimai darbe, nepaaiškinamos ligos
  • Išvaizdos pasikeitimai
  • Baikštumas, neramumas ar depresyvumas
  • Nuolatinis įsitempimas, susirūpinimas
  • Valgymo sutrikimai ar miego problemos
  • Lėtiniai ir neaiškūs sveikatos nusiskundimai
  • Koncentracijos stoka
  • Sunkumas priimti sprendimus
  • Naktiniai košmarai
  • Mintys apie mirtį ar savižudybę

 

KĄ DARYTI?

Jei žinote, kad jums artima moteris patiria smurtą, neignoruokite situacijos. Tylėjimas reiškia pritarimą smurtautojo veiksmams ir smurto palaikymą.

Smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės dažnai jaučia gėdą, kaltę ir atsakomybę dėl to, kas nutiko, o tai trukdo pranešti apie smurtą ar kreiptis pagalbos. Todėl smurto liudininkai turi padėti ir pranešti policijai, jeigu nukentėjusioji dėl kokių nors priežasčių pati to padaryti negali.

Bendraudami su asmeniu, patiriančiu smurtą artimoje aplinkoje, būkite švelnūs ir dėmesingi. Neteiskite ir nevertinkite nukentėjusiosios elgesio. Ji gali turėti daugybę priežasčių, kodėl situacijos nenori ar negali keisti. Būkite kantrūs ir atviri. Neskatinkite situacijos spręsti čia ir dabar, nebūkite įkyrūs ar pernelyg landūs, leiskite žmogui atsiverti savo ritmu, būkite priimančiu(-a) ir atviru(-a) klausytoju(-a).

Nepriklausomai nuo to, koks ryšys jus sieja su smurtą patiriančiu asmeniu, visų pirma, svarbiausia pradėti apie tai kalbėti. Nutraukite tylą ir smurtą patiriančio žmogaus užsisklendimą savyje.

1. Pradėkite apie smurtą kalbėti

Net jei negalite padėti išspręsti situacijos, labai svarbus yra jūsų įsiklausymas ir parodytas dėmesys. Tai gali paskatinti nukentėjusiąją atsiverti. Neprivalote būti ekspertas(-ė). Vien būdami šalia galite paskatinti veikti.

2. Pasiteiraukite apie situaciją

Išklausymas gali įgalinti, padrąsinti asmenį, kuri(s) patiria smurtą.

  • „Ar viskas gerai? Kas tau nutiko? Matau, kad reikalai klostosi ne kaip.“

3. Įvardinkite konkretų elgesį

  • „Matau, kad tavo partnerio elgesys / žodžiai / veiksmai tau sukelia skausmą, verčia jaustis nesmagiai. Gal nori apie tai pakalbėti? Ar galiu kuo nors padėti?“
  • „Pastebėjau sumušimus, nubrozdinimus, mėlynes ant tavo kūno. Ar niekas tavęs neskriaudžia?“
  • „Atrodai įsitempusi, susirūpinusi. Ar viskas gerai tavo namuose?“

4. Parodykite, kad jums rūpi

  • „Tavo padėtis man kelia nerimą.“
  • „Tau turėjo būti labai baisu.“

Seksualinės prievartos atveju neklausinėkite apie detales. Leiskite nukentėjusiajai papasakoti tiek, kiek ji  nori ar gali šiuo metu atsiverti. Naudokite tuos pačius žodžius, kuriuos situacijai apibūdinti pasitelkė nukentėjusioji. Jei ji sako „man nutiko kažkas blogo“, likite prie šio apibūdinimo. Nesiūlykite primygtinai savo žodžių ar terminų. Būkite empatiški, neteisiantys ir padėkite smurtą išgyvenusiam asmeniui pasijausti saugiai.

5. Pripažinkite ir įvertinkite sprendimą atsiverti

  • „Suprantu, kad tau gali būti labai sudėtinga apie tai kalbėti“
  •  „Labai vertinu tavo pasiryžimą pasipasakoti man apie tai, į kokią padėtį esi patekusi.“

6. Parodykite visokeriopą paramą

Jei moteris patvirtino, kad patiria smurtą, palaikykite. Gali būti, kad esate pirmasis asmuo, su kuriuo ji apie tai kalba. Jūsų reakcija yra labai svarbi. Nuo to gali priklausyti tolimesni jos žingsniai ir veiksmai.

7. Išklausykite, nuraminkite ir paguoskite.

Parodykite tikėjimą tuo, ką ji sako. Dauguma smurtą patyrusių moterų bijo pasakoti apie savo situaciją, nes mano, kad tuo niekas nepatikės. Parodykite, kad tikite ir neabejojate jos pasakojimu. Leiskite nukentėjusiai įvardinti savo jausmus, įvertinti situaciją, pareikšti nuomonę.

Pasitikėkite nukentėjusiosios vertinimu ir intuicija. Ji  yra geriausia savo padėties ekspertė, galinti nutarti, kokios saugumo priemonės geriausiai tinka esamoje situacijoje.

8. Pabrėžkite, kad smurtas yra visiškai nepriimtinas

  • „Smurtas yra visiškai nepriimtinas“
  • „Nenusipelnei, kad su tavimi būtų šitaip elgiamasi“
  • „Jis neturi teisės taip daryti – smurtas ne tavo, o smurtaujančio asmens kaltė“.

9. Neteiskite ir nevertinkite nukentėjusio asmens veiksmų ar neveikimo

Žiniasklaidoje ir visuomenėje vis dar paplitusi praktika kaltinti prievartą patyrusias moteris dėl išgyvento smurto, komentuoti, ką moteris padarė ne taip ar ko nepadarė, išprovokuodama smurtautojo elgesį. Žmogus, su kuriuo kalbate, taip pat gali jausti gėdą ir kaltę dėl smurtautojo veiksmų ir vengti pasakoti, kas nutiko. Labai svarbu nukentėjusiąją palaikyti ir neteisti už poelgius ar neveikimą.

10. Pabrėžkite, kad patirtas smurtas – ne jos kaltė

Stiprinkite suvokimą, kad ji nėra kalta dėl to, kas nutiko, kad tokioje situacijoje būdinga jausti pyktį ir gėdą. Venkite nuostatų, kad nukentėjusioji yra atsakinga už patirtą smurtą arba, keisdama savo elgesį, gali smurtą kontroliuoti. Tik smurtautojas nusprendžia, kada ir prieš ką smurtauti.

  • „Jo elgesys yra nepateisinamas“
  • „Niekas neturi teisės tavęs versti jaustis blogai, kelti tau skausmą, naudoti prieš tave jėgą.“

11. Įgalinkite

Leiskite nukentėjusiajai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmus, nepriklausomai nuo to, kas, jūsų manymu, būtų geriausia ir reikalingiausia šioje situacijoje. Įgalinkite savo draugę, kolegę, šeimos narę, giminaitę, kaimynę priimti savo sprendimus. Iš sisteminį smurtą patiriančių žmonių santykiuose yra atimama galia ir savivertė, todėl labai svarbu stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir leisti pačioms rinktis ir spręsti, kas ir kaip konkrečiu atveju turėtų būti daroma. Smurtą išgyvenusios moterys geriausiai žino, kaip smurtautojas gali reaguoti. Gerbkite jų sprendimus.

  • „Nepriklausomai nuo to, ką nuspręsi, aš tave palaikysiu“

12. Palaikykite, jei asmuo nusprendė kreiptis pagalbos

Santykiai tarp smurtą patyrusios moters ir smurtautojo visada yra įtempti. Ypač pranešus apie prievartą ar nusprendus vaduotis iš smurtinių santykių. Tai ilgai trunkantis ir varginantis procesas, kuriam būdinga nuomonės kaita, baimė, nerimas, grįžimas pas smurtautoją. Dažniausiai teisines procedūras nukentėjusioji pradeda tik priėmusi tvirtą sprendimą, tačiau, susidūrusi su šeimos, visuomenės ar smurtautojo spaudimu, finansiniais sunkumais ar kitomis kliūtimis, gali ir suabejoti savo sprendimu. Būtent dėl to jūsų palaikymas, parama šiame etape ir yra labai svarbūs.

13. Siūlykite konkrečią pagalbą

  • Pasiūlykite savo pagalbą parengti saugumo planą
  • Pasiūlykite kreiptis pagalbos
  • Pasidomėkite patys, kokia pagalba galima:
    • Sužinokite artimiausių įstaigų adresus ir kontaktus;
    • Pasidomėkite informacija apie smurto artimoje aplinkoje problemą;
    • Padėkite nukentėjusiam žmogui susirasti advokatą, turintį žinių ir patirties smurto artimoje aplinkoje bylose;
    • Jei moteris turi vaikų, pasidomėkite vaikams teikiama pagalba (jiems gali būti reikalinga psichologo pagalba). Stiprinkite vaikų suvokimą, kad jie nėra atsakingi ar kalti dėl įvykusio smurto.
  • Palydėkite į policiją, ligoninę ar konsultacijas (pavyzdžiui, specialiosios pagalbos centre).
  • Patarkite pasirūpinti įrodymais: fiksuoti apsilankymus pas gydytojus, sveikatos nusiskundimus, atvejus, kai kreipiasi į  policiją, teisėsaugos institucijas, išsaugoti grasinančius smurtautojo laiškus, žinutes, pokalbius ir pan.

KO REIKIA VENGTI?

1. Neklauskite:

  • „Kodėl neišeini?“
  • „Ką galėtum padaryti, kad išvengtum šios situacijos?“
  • „Kodėl jis tave (su)mušė?“
  • „Kodėl jis smurtauja?“
  • „Ką padarei, kad taip jį supykdei?“

2. Nesiimkite iniciatyvos patys spręsti situacijos su smurtautoju

Tai gali būti nesaugu jums ir pabloginti nukentėjusiosios padėtį. Spręsti situaciją ar kalbėti su smurtautoju galima tik tada, jei tai nėra pavojinga jums ar prievartą patiriančiai moteriai, darant tai su jos žinia.

3. Neteikite nurodymų, ką nukentėjusioji turėtų daryti

Venkite nurodinėti, ką reikia daryti, palikti smurtautoją ar likti su juo. Netvirtinkite, kad reikėtų labiau pasistengti dėl santykių ar bet kokia kaina juos išsaugoti.

Venkite kategoriško (juoda / balta) situacijos vertinimo. Tik ją išgyvenanti moteris žino, ką reikėtų, ar ko nereikėtų daryti. Padėkite jai tai suprasti, išklausydami ir leisdami atsiverti.

4. Nepatarkite kreiptis į porų (santykių) konsultantą, porų terapeutą

Fizinio ir psichologinio smurto atveju nepatarkite kreiptis į porų (santykių) konsultantą. Porų konsultantas gali padėti, kai poros susiduria su santykių problemomis. Tačiau smurto artimoje aplinkoje atveju tai ne tik nėra veiksminga, bet gali sukelti ir papildomą pavojų, nes smurtas yra ne santykių problema, o nusikaltimas. Todėl visa atsakomybė tenka smurtautojui, o ne abiem partneriams. Raginimas lankyti šeimų terapiją gali būti pavojingas, nes:

  • terapijos metu nukentėjusioji gali atskleisti smurtautojui nepalankią informaciją, už kurios paviešinimą vėliau šis gali keršyti;
  • tai stiprina visuomenėje plačiai paplitusį klaidingą įsitikinimą, kad prievartą patirianti moteris yra kalta ar atsakinga už smurtautojo elgesį, kad ji savo elgesiu (ko nors darymu arba nedarymu) gali pakeisti smurtaujančio partnerio elgesį ir norą smurtauti;
  • smurto faktas sumenkinamas, paverčiamas santykių problema, nesiekiant smurtautojo atsakomybės;
  • gali suteikti pretekstą smurtautojui pasinaudoti terapijos metu išgirstu paaiškinimu kaip pasiteisinimu, kodėl jis smurtauja. Taip sumenkinama (arba iš viso eliminuojama) jo paties atsakomybė pasinaudojant galimais paaiškinimais apie nuo jo nepriklausančias aplinkybes, kito asmens elgesį bei kitus išorinius veiksnius, neva pateisinančiais jo smurtą.
  • didina smurtą patyrusios moters užsisklendimą savyje, nes, nenorėdama ar bijodama kalbėti apie patiriamą smurtą, ji terapijos metu yra priversta  išsisukinėti;
  • leidžia manyti, kad smurtą patirianti moteris turi pasirūpinti, kad smurtautojas sulauktų pagalbos.