Net jei atrodo, kad vaikai smurto nemato ir jums pavyksta nuo jų nuslėpti – tai tik iliuzija. Vaikai viską supranta ir mato, dažnai dėl smurto tarp suaugusiųjų kaltindami save.
Jeigu su vaikais apie smurtą nesikalbama arba apsimetama, jog niekas nevyksta, vaikai gali imti manyti, jog smurtas yra normalu, gali jaustis sutrikę, kaltinti save, slėpti, neigti ir nenorėti išreikšti savo jausmų. Jie gali jaustis izoliuotais nuo savo draugų, išmokti nekalbėti apie smurtą, įgyti nerealistinių įsitikinimų apie smurto priežastis.
Jūsų partneris gali pasitelkti vaikus ir manipuliuoti jais, sabotuoti jūsų sprendimus ir elgesį su vaikais. Pavyzdžiui, viešai elgtis kaip pavyzdingas tėtis, o namie juos ignoruoti, žeminti, menkinti jus vaikų akyse, kvestionuoti jūsų autoritetą, sakyti priešingai. Manipuliacijų akivaizdoje vaikams gali būti sunku suprasti, kas iš tikrųjų vyksta.
Požymiai, kad vaikai išgyvena dėl matomo arba jaučiamo smurto:
- sapnuoja košmarus, neramiai miega, negali užmigti;
- negali susikaupti mokykloje, mokslai nesiseka;
- rodo depresijos arba nerimo ženklus;
- sunkiai valdo jausmus, patiria nuotaikų pokyčius;
- patys mušasi su kitais, inicijuoja smurtą, elgiasi nepagarbiai.
Ką vaikams, patyrusiems tėvų smurtinius santykius, svarbiausia žinoti?
Pirmiausia pasakykite, kad smurtas nėra jūsų vaikų kaltė ir jie negalėjo nieko padaryti, kad smurtui užkirstų kelią. Paaiškinkite jiems, kas vyksta. Taip pat, kad smurtas yra blogai – niekas neturi teisės skriausti kito žmogaus.
Patikinkite, kad vaikai nėra vieni, kad jūs esate su jais, kad galite laisvai apie tai pasikalbėti, pasidalinti kas kelia nerimą, yra baisu.
Kaip kalbėti su vaikais?
Kalbėkite aiškiai, paprastai ir atvirai. Stenkitės nepagražinti dalykų ir būti sąžininga. Rinkitės vaikų amžiui tinkamą kalbą.
Kalbėdama atskirkite elgesį nuo žmogaus – kalbėkite apie konkrečius veiksmus, poelgius, situacijas. Pavyzdžiui, galite sakyti „tai, kaip pasielgė tėtis, nėra teisinga“, o ne „jūsų tėtis yra kvailys, todėl taip ir elgiasi“.
Stenkitės kalbėti tuomet, kai pati jaučiatės rami. Pagalvokite apie tai, ką vaikams galėtų būti svarbu išgirsti iš jūsų konkrečioje situacijoje. Pavyzdžiui, galbūt nebūtina su jais dalintis apie tai, ko pati bijote, bet svarbu sudaryti galimybę išsisakyti jiems apie savo jausmus ir išgyvenimus. Jei vaikai žinos, kad gali su jumis kalbėti apie savo jausmus, jie jausis saugiau ir smurto akivaizdoje.
Pasirinkite ramią vietą, kurioje netrukdomai galėsite pasikalbėti.
Prisiminkite, kad jei partneris smurtauja prieš jus – jis yra kaltas dėl smurto ir yra blogas tėvas. Savo veiksmais neprivalote kompensuoti arba glaistyti jo elgesio.
Ar mano vaikai išmoks smurtinio elgesio ir patys smurtaus?
Normalu bijoti, kad matydami smurtą vaikai ir patys taip elgsis užaugę. Visgi, tai nėra priežastis, kodėl jie turėtų taip elgtis. Labai svarbu mokyti savo vaikus, kas yra sveiki ir pagarbūs santykiai, paaiškinti, kaip atpažinti smurto apraiškas, suteikti tinkamą žodyną įvardyti netinkamą elgesį. Įvardykite tinkamą elgesį, kai jį matote arba patiriate.
Stenkitės daugiau bendrauti su žmonėmis, kurie galėtų būti tinkamo elgesio pavyzdžiai jūsų vaikams, skatinkite vaikų bendravimą su tokiais žmonėmis.
Jei tik galite – pasitraukite iš smurtinių santykių. Vaikams visada geriau negyventi aplinkoje, kurioje smurtaujama. Daugiau apie tai, kaip pasirūpinti savo saugumu nusprendus išeiti: Kaip saugiai palikti smurtautoją?