Darbo su smurtautojais tikslas – užkirsti kelią smurtui. Siekiant šio tikslo, pagrindinė darbo su smurtautoju klientė yra smurtą patirianti moteris ar kitas smurtą kenčiantis šeimos narys. Jų saugumas yra prioritetas.
Būtina klausyti, ką sako smurtą patiriantis asmuo – ji ar jis vieninteliai gali pasakyti ar smurtautojo elgesys keičiasi. Dėl šios priežasties, dirbantieji su smurtautojais, turėtų palaikyti ryšį su smurtą patiriančiu asmeniu bei reaguoti į informaciją, kuri rodo, kad pakartotinio smurto tikimybė yra reali. Tai yra pamatinis principas, kurio reikia laikytis darbe su smurtaujančiais asmenimis.
Smurtautojai yra linkę manipuliuoti pagalbos paslaugų sistema, todėl svarbu pasirūpinti, kad dirbantieji su jais, turėtų reikiamų žinių ir atsparumo. Smurtautojas gali taikyti tas pačias taktikas, kuriomis kontroliuoja savo auką, ir su žmonėmis bei organizacijomis, kurie bandys su juo dirbti. Pasirūpinkite savo darbuotojų palaikymu, pastiprinimu, jų reguliariomis supervizijomis.
Prieš pradedant dirbti su smurtaujančiais asmenimis, supažindinkite darbuotojus ir darbuotojas su sisteminio smurto ir smurto lyties pagrindu temomis. Dirbantieji turi žinoti, kokias taktikas smurtautojai taiko, kaip veikia galia ir kontrolė, kuo sisteminė prievarta skiriasi nuo konflikto tarp lygiaverčių partnerių ir pan.
Svarbu nepamiršti, kad smurtautojais negimstama, o tampama dėl socialinės aplinkos ir smurtą pateisinančios kultūros. Mokslininkų pora R. Emerson Dobash ir Russel P. Dobash savo knygoje „When Men Murder Women“ tyrinėję už moterų nužudymą kalinčių vyrų istorijas (tyrimo apimtis – 200 giluminių interviu ir beveik 900 bylų medžiagos) ieškojo bendro vardiklio, vienijančio visus šiuos vyrus – kas yra ta priežastis, kodėl vyrai smurtauja prieš moteris. Vienintelis bendras dalykas, kurį rado tyrėjai – šių vyrų žeminantis požiūris į moteris. Jie visi buvo įsitikinę, kad moteris privalo paklusti vyrui ir tenkinti jo norus. Taigi, norint pakeisti smurtinį elgesį, pirmiausia būtina pakeisti smurtautojo požiūrį į galią, kontrolę ir išnaudojimą.
Jei darbo su smurtautojais programa yra savanoriška ir nenumato dalyvių atsakomybės už programos nutraukimą – tokia programa nebus veiksminga.
Dėmesio! Sisteminio smurto ir prievartinės kontrolės poroje atveju niekuomet negalima paskirti porų terapijos. Kodėl tai pavojinga smurtą patiriančiai moteriai, daugiau skaitykite: kodėl reikėtų vengti porų terapijos?
Smurtaujančių asmenų atsakomybė
Lundy Bancroft, darbo su smurtaujančiais vyrais ekspertas iš JAV, turintis daugiau nei trisdešimt metų patirties šioje srityje, teigia, kad smurtaujantys asmenys keičiasi labai lėtai ir ilgai. Jokia programa nebus veiksminga be dalyvių pilno ir savanoriško įsitraukimo bei įsipareigojimo keistis ir jai pasibaigus. Smurtautojai naudoja smurtą ir kontrolę, nes tai veikia jų naudai ir tikslams. Pasak eksperto Lundy Bancroft, be rimtos atsakomybės, kurią smurtinio elgesio keitimo programų dalyviai prisiima ir žino, kad už šios atsakomybės nesilaikymą laukia rimtos socialinės, teisinės ar finansinės pasekmės, tokia programa egzistuoti negali.
Kaip žinoti, kad smurtaujančio asmens elgesys keičiasi?
Žemiau pateikiami žingsniai, rodantys, kad smurtautojo elgesys iš tiesų keičiasi. Smurtinio elgesio pokyčiai nebus ilgalaikiai ir tvarūs, jei bent vienas žingsnis bus praleistas arba įgyvendintas ne iki galo.
Žingsniai į elgesio pokytį*
- Visiškas savo elgesio – psichologinio, seksualinio ir fizinio smurto – prieš bet kurias esamas ar buvusias partneres, kurių atžvilgiu smurtavo, pripažinimas. Neigimas arba bandymas sumažinti savo kaltę turi baigtis.
- Besąlygiškas pripažinimas, kad smurtas buvo netinkamas elgesys. Šiame žingsnyje svarbu identifikuoti visus būdus ir bandymus pateisinti smurtinį elgesį, įskaitant ir kito asmens kaltinimą.
- Pripažinimas, kad smurtinis elgesys buvo smurtautojo pasirinkimas, o ne savikontrolės praradimas. Šiame žingsnyje svarbu pripažinti, kad kiekviename smurto incidente žmogus davė sau leidimą panaudoti smurtą bei pasirinkti, kiek stipriai jį naudoti.
- Pripažinimas, kokį poveikį jo smurtas padarė partnerei (ar kitam šeimos nariui) ir jų vaikams, bei parodyti jiems empatiją. Šiame žingsnyje žmogus turi gebėti detaliai apibūdinti, kokį poveikį turėjo jo smurtinis elgesys, įskaitant baimę, pasitikėjimo praradimą, pyktį, kito asmens teisių ir laisvių suvaržymą. Tai turi būti daroma be gailesčio sau.
- Kontroliuojančio elgesio ir įsitikinimų, kurie suteikė leidimą smurtauti, identifikavimas. Šiame žingsnyje žmogus turi gebėti detaliai apibūdinti savo smurtinio elgesio taktikas ir strategijas. Taip pat svarbu, kad smurtautojas pripažintų savo įsitikinimus, kurie leido pagrįsti smurto naudojimą. Pavyzdžiui, įsitikinimą, kad turi teisę priversti kitą žmogų paklusti jam.
- Pagarbaus elgesio ir nuostatų, kurios pakeistų smurtinį elgesį, lavinimas. Šiame žingsnyje žmogus turi gebėti priimti kitą žmogų kaip lygiavertį, pripažinti jo teises, poreikius, kaip lygiaverčius teisėms ir poreikiams, kuriuos turi jis pats.
- Požiūrio į kitą asmenį, prieš kurį smurtavo, pokytis. Kito žmogaus stiprybių ir gebėjimų priėmimas. Šiame žingsnyje svarbu, kad smurtautojas pakeistų iškreiptą žmogaus, prieš kurį smurtavo, vaizdinį pozityvesniu ir supratingesniu.
- Padarytos žalos atlyginimas. Šiame žingsnyje būtina ugdyti supratimą, kad smurtautojas yra skolingas smurtą patyrusiam žmogui už padarytą skriaudą, ir turi dėti pastangas tai atlyginti. Pavyzdžiui, palaikydamas, paisydamas kito asmens poreikių, atlygindamas žalą už sugadintus daiktus ir pan. Taip pat svarbu, kad smurtautojas suprastų ir priimtų, kad ne viską galima atlyginti ir bus dalykų, kurių ištaisyti neįmanoma.
- Pasekmių už savo veiksmus prisiėmimas. Nekaltinimas kitų už savo veiksmus.
- Įsipareigojimas nebekartoti smurtinio elgesio ir laikytis šio įsipareigojimo. Tokio įsipareigojimo neturi lydėti jokios papildomos sąlygos ar išlygos.
- Privilegijų atsisakymas. Tai reiškia, kad jis nebegalės taikyti dvigubų standartų savo ir savo partnerės elgesiui.
- Priėmimas, kad smurto atsisakymas bus viso gyvenimo procesas.
- Pasirengimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus – tiek praeities, tiek ateities. Šiame žingsnyje svarbu priimti grįžtamąjį ryšį ir kritiką, būti atviram apie bet kokį grįžimą prie ankstesnio elgesio ir bandymo jį pateisinti.
*Šaltinis: Steps to Change. Changing the Abusive Men. “Why Does He Do That?” Lundy Bancroft, 2003
Ryšio palaikymas su smurtą patyrusia moterimi ar kitais šeimos nariais
Darbo su smurtaujančiais asmenimis metu gali išryškėti elgesio tendencijos apie kurias pravartu informuoti ir smurtą patyrusias partneres bei kitus šeimos narius. Tai galima padaryti paraleliai dirbant su smurtaujančiais asmenimis, pavyzdžiui, vykdant pokalbius telefonu ar gyvai, arba suteikiant grįžtamąjį ryšį po programos. Svarbu išsiaiškinti, ar smurtaujančio asmens artimoje aplinkoje esančios moterys ar kiti šeimos nariai pastebi pokyčius, ar smurtas tikrai liovėsi, ar elgesys iš tiesų keičiasi.
Šaltiniai:
- Why Does He Do That? Lundy Bancroft, 2003
- Užvaldytos moterys. Don Hennessy, 2021.
- When Men Muder Women. R. Emerson Dobash and Russel P. Dobash, 2015