Mokykloje be privalomųjų dalykų mokymosi ugdomos ir jaunuolių vertybės, socialiniai ir emociniai įgūdžiai. Išmokta socialinė elgsena lemia moksleivių santykį su pasauliu už ugdymo įstaigos ribų ir su savimi pačiais. Mokykla turėtų būti aplinka, kurioje esi priimama(s), kur saugu kalbėti, dalintis, mokytis.

Kalbant apie saugią aplinką mokykloje, dažnai akcentuojama prevencijos svarba – diegiamos programos, įgyvendinama patyčių ir smurto prevencijos politika. Visgi, taip pat svarbu kalbėti ir apie smurto atpažinimą ir reagavimą į smurtą, ypač – į smurtą lyties pagrindu. Dėl išankstinių nuostatų ir su lytimi susijusių stereotipų, tokie reiškiniai gali likti neatpažinti arba pateisinami, o mokiniai, susidūrę su tokia reakcija, vėliau bus mažiau linkę pranešti apie patiriamą netinkamą elgesį. Dėl to svarbu kelti mokyklos darbuotojų atpažinimo ir reagavimo kompetencijas bei kurti lyčiai jautrią, visą mokyklos bendruomenę apimančią saugios mokyklos aplinkos kūrimo politiką.

Šioje skiltyje dalinamės saugios mokyklos aplinkos kūrimo žingsniais, parengtais pagal vadovą „Lygybės laboratorija: saugios mokyklos aplinkos mokykloje kūrimas“.

Pirmas žingsnis. Lyderystė kuriant mokyklą be smurto

Socialinės nuostatos ir kultūrinės normos visuomenėje kinta lėtai. Siekiant visiško smurto dėl lyties netoleravimo mokykloje, labai svarbi ryžtinga ir aiški mokyklos administracijos bei bendruomenės narių lyderystė užtikrinant saugią aplinką. Saugios aplinkos kūrimą sudaro atskiros politikos, skirtos smurtui lyties pagrindu, kūrimas arba aiškus šio reiškinio įvardinimas bendroje smurto prevencijos politikoje. Ne mažiau svarbu, kad šio pokyčio siektų visa mokyklos bendruomenė: mokiniai, tėvai, globėjai, mokytojai, administracija, švietimo pagalbos specialistai.

Lyderystės žingsniai

1. Saugios mokyklos aplinkos politikos sukūrimas: prioritetų nustatymas, oficialus jų įvardinimas, nuoseklus politikos vykdymas.
2. Politikos įgyvendinimą koordinuojančios komandos subūrimas.
3. Komandos sukuriamas veiksmų planas.
4. Veiksmų plano įgyvendinimas ir priežiūra.
5. Visos mokyklos bendruomenės įsitraukimo įgyvendinat veiksmų planą koordinavimas. Tolygi įtrauktis.

Svarbu užtikrinti:

• moksleivių vaidmenį priimant visai bendruomenei aktualius sprendimus ir galimybę įsitraukti į smurto prevenciją skatinančias veiklas;
• tėvų / globėjų švietimą informuojant juos apie vykstančias veiklas;
• tėvų / globėjų dalyvavimą koordinaciniuose smurto prevencijos susitikimuose.

Antras žingsnis. Duomenų apie smurtą rinkimas, analizė ir pokyčių stebėsena

Kokybiška ir apgalvota mokinių patirčių mokykloje, išankstinių su lytimi susijusių mokyklos bendruomenės nuostatų ir įvairių smurto formų atpažinimo gebėjimo analizė yra svarbus žingsnis užtikrinant saugią mokyklos aplinką. Situacijos analizė padės suvokti problemos mastą, specifiką ir galimus sprendimo būdus.

Klausimyno pavyzdys

• Ar jūsų mokykloje jau yra buvę smurtinių situacijų, muštynių, patyčių, vagysčių ar kitų nusižengimų atvejų?
• Kiek tokių atvejų buvo užfiksuota, kaip jų skaičius kinta metams bėgant?
• Kur ir kada jūsų mokykloje vyksta smurtinės ar patyčių situacijos?
• Ar pastebimos platesnės tokių situacijų tendencijos? Įvertinkite smurto ir patyčių atvejus per lyčių prizmę: kas šiose situacijose buvo agresoriai, o kas – aukos, berniukai ar mergaitės?
• Įvertinkite, kokios buvo šių situacijų priežastys.
• Ar buvo situacijų, nulemtų seksualinės orientacijos (žinomos ar numanomos), lytinės tapatybės?
• Kiek moksleivių po tokių situacijų kreipėsi į mokyklos psichologę(-ą), socialinę(-į) darbuotoją?
• Kiek iš šių atvejų buvo susiję su smurtu ar patyčiomis dėl lyties ar seksualinės orientacijos?
• Kiek iš pastebėtų smurtinių situacijų galėtų būti laikomos seksualiniu priekabiavimu?

Trečias žingsnis. Smurto prevencija mokyklos ugdymo programoje

Moksleiviams(-ėms) galima organizuoti įvairius teminius užsiėmimus, kad jie ir jos įgytų naujų žinių apie žalingus santykius, stiprintų gebėjimus užmegzti sveikus romantinius ryšius su aplinkiniais, ugdytų savo gebėjimus kritiškai vertinti lyčių normas ir stereotipus, kurti kitus tarpasmeninius santykius. Pasinaudokite esamomis galimybėmis: Gyvenimo įgūdžių programa, klasės valandėlėmis, neformaliuoju ugdymu, integruokite šias temas į kitus dalykus. Svarbu suprasti savo klasės poreikius ir nelaukti, kol šios temos „užsidegs“.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais yra sukūrusi keletą interaktyvių priemonių, kurios gali padėti užmegzti diskusijas su moksleiviais(-ėmis), didinti jų supratimą. Tikėtina, kad paskatinti(-os) kurti renginių ar socialinių akcijų programas ir ieškoti smurto prevencijos mokykloje galimybių, moksleiviai(-ės) galėtų sukurti ar pasiūlyti ir kitų jiems ir joms įdomių veiklų. Svarbu parodyti, kad jų nuomonė bei idėjos yra laukiamos ir į jas bus atsižvelgta.

Be to, šioms temoms atskleisti klasėje galite kviestis socialinius partnerius, remtis parengtais pamokų planais ir kitais ištekliais.

Mokyklos bendruomenės kompetencijų stiprinimas reiškia ne tik mokytojų bei moksleivių, bet ir tėvų įtraukimą į smurto prevencines veiklas. Jaunuoliai nuostatų visų pirma mokosi iš tėvų, todėl mokykla turėtų padėti įveikti tėvams kylančius vaikų auklėjimo iššūkius, jei siekia, kad jie neperimtų smurtinio ar žalingo elgesio. Tėvams gali būti organizuojami tiksliniai susitikimai dėl patyčių ir smurto prevencijos, suteikiamos žinios ir patarimai, kaip auklėti vaikus ir spręsti iškilusius konfliktus, tinkamai išreikšti jausmus ir panašiai. Tokie užsiėmimai padėtų ugdyti tėvų, kartu ir vaikų, emocines kompetencijas, puoselėtų pozityvias vertybes ir bendruomeniškumą.

Ketvirtas žingsnis. Mokytojų kompetencijų ugdymas

Mokytojų ir mokyklos darbuotojų nuostatos, įsitikinimai ir vertybės daro didžiulę įtaką jų santykiui su mokiniais(-ėmis). Svarbu užtikrinti, kad mokytojų kolektyvas suprastų lyčių lygybės, žmogaus teisių ir įvairių visuomenės grupių lygiavertiškumo principus bei galėtų šias vertybes perteikti mokiniams(-ėms), mokinių tėvams ir globėjams.

Mokytojai(-os) turi galimybę savo veiksmais rodyti moksleiviams(-ėms) teigiamą pavyzdį, pastebėti tarp jaunuolių susiklosčiusius santykius (susidariusias draugų grupes, romantinius santykius, vykdomas patyčias, atskirtį) ir į juos reaguoti. Moksleivių vykdomos patyčios ar naudojamas smurtas, ypač tarp jaunesnio amžiaus moksleivių, gali rodyti, kad su panašiomis situacijomis yra susiduriama ir už mokyklos ribų. Todėl sprendžiant panašias situacijas reikėtų padėti ne tik nukentėjusiam vaikui, bet ir nusikaltusiam(-iai) moksleiviui(-ei). Pokalbis ir rūpesčio parodymas ilgalaikėje perspektyvoje būtų efektyvesnis problemos sprendimo būdas nei griežtos drausminamosios priemonės.

Kad mokytojai(-os) gebėtų būti empatiški(-os) ir žinotų, kaip elgtis tokiais atvejais, mokyklos vadovams(-ėms) reikėtų skatinti kolektyvą gilinti savo žinias. Tai galima padaryti naudojantis internetu prieinamomis platformomis bei metodologijomis, į ugdymo įstaigą pasikviečiant specialistus(-es), kurie ir kurios galėtų vesti mokymus įvairiomis su lytiškumo ugdymu ir smurtu susijusiomis temomis, organizuojant diskusijas kolegoms(-ėms).

Penktas žingsnis. Reagavimas į smurtą

Mokykla – svarbi grandis efektyvaus reagavimo į smurtą dėl lyties ir smurtą artimoje aplinkoje mechanizme. Mokykloje turėtų būti aiškus, visiems bendruomenės nariams ir narėms prieinamas reagavimo į smurtą mechanizmas, o mokytojai(-os), švietimo pagalbos specialistai(-ės), psichologai(-ės) ir kiti mokyklos darbuotojai(-os) turėtų gerai suprasti, koks yra mokyklos vaidmuo institucijų reagavimo į smurtą algoritme savivaldybės lygmeniu. Pravartu susipažinti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtomis rekomendacijomis mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo ir veiksmų, įtariant galimą smurtą artimoje aplinkoje, patvirtinimo.

Pastebėjus bet kokią smurto rūšį mokyklos aplinkoje, būtina smurtinius veiksmus iškart sustabdyti ir informuoti smurtaujantį asmenį, kad toks elgesys mokykloje nėra toleruojamas, bei pranešti apie galimas pasekmes, numatytas veiksmų plane. Taip pat svarbu užtikrinti smurtą patyrusio asmens saugumą. Tuomet informacija apie įvykį perduodama atsakingiems asmenims – klasės auklėtojai(-ui), direktoriaus(-ės) pavaduotojai(-ui), asmeniui, kuris koordinuoja smurto prevencijos politikos klausimus mokykloje. Įvertinama smurtinių veiksmų pasikartojimo rizika. Tolesni veiksmai koordinuojami pagal numatytą reagavimo į smurtą mechanizmą.

Reaguojant bei sprendžiant tokias situacijas, svarbu užtikrinti konfidencialumo principus. Pavyzdžiui, jeigu kalbamasi su smurtavusiu ir smurtą patyrusiu asmeniu, pokalbius reikėtų vykdyti atskirai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje rasite informacijos, kaip kalbėti su smurtą mokykloje arba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu vaiku.

Informacija apie įvykį ir su juo susijusius veiksmus turėtų būti perduota įvykyje dalyvavusių jaunuolių tėvams arba globėjams, siūlomos tolesnės pagalbos priemonės ir veiksmai.

Nuoseklus ir patikimas reagavimas pastebėjus arba gavus informacijos apie smurto lyties pagrindu apraiškas yra labai svarbus tokių reiškinių prevencijai. Tyrimai kitose šalyse rodo, kad mokiniai(-ės), susidūrę su netinkama reakcija į savo pranešimą, vėliau yra nelinkę kalbėti apie patiriamą netinkamą elgesį. Mokiniai(-ės) teigė, kad nepranešama dėl:

• nežinojimo, kas vyks toliau;
• susirūpinimo dėl „žalos reputacijai“, pavyzdžiui, atstūmimo iš socialinės grupės;
• nerimo dėl suaugusiųjų reakcijos, įskaitant baimę būti teisiamiems ar apkaltintiems;
• susirūpinimo konfidencialumu ir nežinojimo, kas bus daroma su pateikta informacija;
• jausmo, kad šie dalykai yra tokie įprasti, jog „nėra prasmės“ apie juos pranešti;
• gėdos ar nejaukumo jausmo kalbantis su vyresniais žmonėmis apie seksualinius santykius, smurtą.

Šeštas žingsnis. Saugios aplinkos užtikrinimas mokykloje, aplinkos (fizinės ir emocinės) įvertinimas ir keitimas

Kuriant saugią mokyklos aplinką, svarbu įvertinti ne tik emocinį saugumą, bet ir fizines mokyklos erdves: kuriose mokyklos vietose, kokiu metu ir dėl ko dažniausiai kyla smurtinės situacijos?

Apklausos rodo, kad mokiniai greitai identifikuoja tokias vietas ir jų vengia, tačiau kai kurių iš jų visiškai išvengti neįmanoma, pvz., persirengimo kambarių, tualetų, koridorių. Tyrimai rodo, kad netinkamas elgesys iš bendraamžių dažniausiai patiriamas erdvėse, kur nėra mokyklos darbuotojų, taip pat ir erdvėse už mokyklos ribų, pvz., parkuose ir pan.

Dėl to svarbu mokiniams diegti jausmą, kad jie yra mokyklos dalis, kur bebūtų – mokykloje, ar už jos ribų, ir savo elgesiu reprezentuoja mokyklą bei jos vertybes. Tai aprėpia ir parkus, ir bendravimą socialiniuose tinkluose.

Septintas žingsnis. Smurto prevencijos mechanizmo į(si)vertinimas

Siekiant saugios mokyklos aplinkos ir įgyvendinant anksčiau minėtus žingsnius, svarbu reguliariai sustoti ir į(si)vertinti, ar pasirinktos priemonės yra tinkamos ir duoda norimų rezultatų bei ar visi bendruomenės nariai įsitraukė į saugios aplinkos kūrimą.

Siūlome aptarti šiuos klausimus:

1. Kaip sekėsi įgyvendinti atskiras smurto dėl lyties prevencijos iniciatyvas (užsiėmimus ugdymo programoje, susitikimus su mokyklos bendruomene, smurto stebėseną, pranešimo apie smurtą mechanizmų diegimą)? Kaip mokyklos bendruomenės nariai jautėsi įgyvendindami šiuos žingsnius?
2. Kas buvo sudėtingiausia vykdant smurto dėl lyties prevenciją? Kurios iniciatyvos ėjosi lengviausiai? Kodėl?
3. Kuri iš mokykloje pradėtų iniciatyvų buvo sėkmingiausia? Kuri atnešė daugiausiai naudos mokyklos bendruomenei? Kuri daugiausiai naudos atnešė jums asmeniškai?
4. Kas smurto prevencijos įgyvendinimo procese sukėlė rimčiausių iššūkių? Ar šie iššūkiai buvo numatyti? Kaip sekėsi su jais tvarkytis? Ar pavyko juos įveikti?
5. Kaip smurto dėl lyties ir lyčių lygybės temas priėmė mokytojai? Mokyklos darbuotojai(-os)? Moksleiviai(-ės)? Tėvai ir globėjai?
6. Kurias temas iškelti mokyklos aplinkoje buvo sudėtingiausia? Kurios sulaukė daugiausiai pasipriešinimo? Kodėl, jūsų manymu, būtent šios temos sukėlė daugiausiai iššūkių?
7. Kurios lyčių lygybės ir smurto dėl lyties temos jums asmeniškai buvo įdomiausios? Kurias priimti buvo sunkiausia?
8. Kaip vertinate bendrą komandos darbą? Kas bendradarbiaujant buvo sudėtinga? Kas maloniai nustebino ir pasiteisino?
9. Ar įgyvendindami smurto dėl lyties prevenciją jautėte kažkokių žinių ar įgūdžių trūkumą?
10. Ko išmokote šio proceso metu?
11. Kaip per šį laikotarpį jūsų mokyklos bendruomenė paaugo? Ar pastebėjote pokytį?

Atlikus šį įsivertinimą, galima iš naujo pradėti saugios mokyklos aplinkos kūrimo ciklą – tobulinti veiklas, rinkti naujus duomenis ir tvariai ugdyti bendruomenės kompetenciją atpažinti bei reaguoti į smurtą.

LGBTI+ JAUNUOLIAMS SAUGI MOKYKLA

Tyrimai Lietuvos mokyklose parodė, kad patyčios mokykloje dažnai būna susijusios su stereotipais apie lytį ir seksualinę orientaciją. Dėl to patyčių ir smurto prevencijos programos, kurios neidentifikuoja šių patyčių formų ir nesiima stereotipų prevencijos, nėra veiksmingos.

Šiuolaikinė mokykla dažniausiai yra labai heteronormatyvi erdvė – tai galima pastebėti kalbant apie lytiškumo ugdymą, uniformas, įvairių disciplinų mokomąją medžiagą, kurioje uždavinių herojai atlieka stereotipiškai jų lyčiai priskiriamus veiksmus. Nepaisant to, ne visi moksleiviai gali susitapatinti su tradicinėmis lyčių normomis.

Reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų nuomonės apklausoje dalyvavusių asmenų paklausus, apie kurią visuomenės grupę jie rašė komentarus, norėdami išsakyti savo neigiamą požiūrį, 23,5 proc. atsakė palikę neigiamus komentarus apie lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius (LGBT) asmenis. LGBTI+ bendruomenės nariai apie savo seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir lyties raišką neigiamų komentarų sulaukia ne tik internete, bet ir kasdienėse situacijose. Dėl baimės patirti neapykantos nusikaltimus, nemaža dalis asmenų yra priversti slėpti svarbią savo tapatybės dalį tiek privačiose, tiek viešose erdvėse. Tai riboja jų saviraiškos galimybes ir neleidžia jaustis saugiai. Visgi, yra dalykų, kuriuos mokyklos bendruomenė gali padaryti, kad mokykloje visi jaustųsi saugūs būdami savimi.

Visų pirma, mokykla galėtų parodyti iniciatyvą ir įkurti LGBTI+ klubą. Tai būtų puikus gestas, rodantis siekį, kad mokykloje yra saugi erdvė, kurioje po pamokų ir per pertraukas galėtų burtis LGBTI+ bendruomenės nariai ir juos palaikantys asmenys. Tokia grupė suteiktų galimybę pasidalyti savo pomėgiais, džiugiais nutikimais ir patiriamais sunkumais su tą patį išgyvenančiais bendraamžiais. Joje taip pat būtų galima šiek tiek atsitraukti nuo mokymosi programos ir susipažinti su literatūros kūriniais apie LGBTI+ problemas, istoriją, aptarti bendruomenei aktualias naujienas iš viso pasaulio ir panašiai.

Kitas būdas išreikšti palaikymą yra mokytojų rankose. Vadovėliai jau būna iliustruoti, tačiau rengdami mokomąją medžiagą, mokytojai turi galimybę patys parinkti paveikslėlius. Svarbu stengtis, kad iliustracijos atspindėtų platesnes lyties raiškos galimybes, jose būtų vaizduojamos ne tik tradicinės šeimos. Gali būti, kad atsirastų moksleivių, kurie pasinaudotų tokių vaizdų panaudojimu kaip proga pasišaipyti, todėl mokytoja(s) turėtų būti pasiruošęs(-usi) įsikišti ir paaiškinti, kad pasaulyje yra labai įvairių žmonių ir neatitikimas normoms nereiškia, kad tie asmenys yra kuo nors prastesni.

Akivaizdesnis būdas parodyti, kad mokyklai rūpi visi joje besimokantys ir dirbantys asmenys nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos bei lytinės tapatybės, yra leidimas demonstruoti LGBTI+ atributiką.

LGBTI+ asmenims draugiškos mokymosi aplinkos kūrimas turėtų būti bendra atsakomybė, o ne vieno žmogaus darbas. Mokyklos vadovai, mokytojai ir moksleiviai turėtų pamažu pradėti taikyti naujas praktikas ir atsiminti, kad tai nebus greitas procesas – gali prireikti daug kantrybės ir pastangų.