„Telefono skambutis mane pažadino vidury nakties. Kūkčiojančios Rūtos žodžius buvo sunku suprasti: “Jis man trenkė! Įsivaizduoji? Mes susipykom ir jis man trenkė, o tada išėjo”, – graudžiai sriūbavo draugė. Pažadėjau tuoj pat atvažiuoti.
Jie dažnai pykosi, tačiau šiol vyras dar nebuvo pakėlęs rankos prieš Rūtą. Važiavau per naktinį miestą ir labai aiškiai prisiminiau savo istoriją. Mylimas vyras pirmą kartą sudavę man atsitiktinai: tiesiog girtas ir įpykęs energingai gestikuliavo ir sudavė į veidą. Sėdėjau nustėrusi ir laukiau atsiprašymo. Tačiau jo nebuvo. O aš atleidau: juk netyčia.
Vėliau buvo daug ginčų, pavydo scenų, alkoholio. Ir vieną kartą jis man trenkė. Aš apsisukau ir išėjau. Iš karto. Kažkada seniai sau esu pasakiusi, kad niekada negyvensiu su žmogumi, kuris mane muš. Mačiau taip gyvenančius klasiokės tėvus. Man bandė sakyti, kad vienas kartas nesiskaito, kad tai “muša – reiškia myli”. Ir tik jau po skyrybų paklausiau vyro, kodėl jis man taip sudavė. “Taigi tu vieną kartą atleidai”,- buvo atsakymas. Vadinasi, jei atleidi vieną kartą, bus ir kitas. Tokia tiesa.
Kai atvažiavau prie Rūtos namų, jau puikiai žinojau, ką jai pasakysiu. Tiesa, mano istoriją, ji puikiai žino, greičiausiai dėl to ir skambino vidury nakties. Priėjusi prie durų maniau, kad draugė pasielgs kaip ir aš.
Į telefonspynės signalą atsiliepusi Rūta atsiprašė ir paprašė atvažiuoti ryte. O kitą dieną paaiškėjo, kad prieš pat man atvažiuojant grįžo vyras su didele gėlių puokšte. Ir ji, žinoma, atleido. O kas neatleistų? Aš jaučiausi bjauriai, prisiminusi kaip ruošiausi suardyti tokią puikią šeimą, manydama kaip visą savaitę Rūtos vyras ją nešioja ant rankų.
O po mėnesio jie vėl susipyko – Rūta paskambino ir paklausė ar žinau kokį tepalą, kuris padeda sugyti kraujosruvai.
Tada supratau, kad ji vyro nemes, kad ir toliau kentės, kad vyras reguliariai iš jos tyčiosis, kaitaliodamas smurto periodus su švelnumo ir meilės.
Taigi, turime dvi istorijas su skirtingomis pabaigomis. Mano ir Rūtos, Aš jau penkis metus vieniša, o ji turi šeimą – toks esminis smurtą kenčiančių moterų argumentas. Tačiau ar tai tikrai tokios šeimos apie kurias svajojai? Aš esu tikra, kad mano šeimyninė laimė – dar ateity. Ir žinau ,kad esu verta gyventi be smurto, kaip ir Rūta, kaip ir tu ,kuri skaitydama mano istoriją atpažinai savo. Aš supratau ir dar vieną dalyką: kad negaliu palikti Rūtos tokioje situacijos, kad negaliu abejingai žiūrėti į moteris, luošinančias savo gyvenimą ir gyvenančias su smurtaujančias vyrais. Šiuo metu dirbu savanore visuomeninėje organizacijoje ir mielai dalyvauju jos veikloje kovojančioje su smurtu prieš moteris.
Smurtas šeimoje ir Lietuvoje seniai pripažįstamas kaip visuomenės problema. Tačiau jo mastai vis dar dideli: ekonominį, psichologinį, seksualinį ir fizinį smurtą patiria nuolat arba yra patyrusios didžioji dalis moterų. Labiausiai skaudu dėl to, kad mes pačios dažniausiai taikomės su smurtu, gėdijamės net pačios prisipažinti, jog patiriame jį ir nežinome kaip kovoti. Laimė, yra moterų, kuriuos imasi iniciatyvos padėti viena kitoms. Moterų informacijos centras organizuoja nemokamas teisines konsultacijas. Taip pat siūlo ir psichologines konsultacijas. Svarbiausia, pradėti nuo savęs ir savo nuostatų bei požiūrio keitimo.“
Kamilė
Daugiau istorijų Moterų informacijos centro projekte „Suknelių istorijos”
Tikimės, jog šios istorijos paskatins jus kreiptis pagalbos ir netylėti, jei matote smurtą aplink save.
Pranešk apie smurtą šeimoje – skambink 112.
Patyrei smurtą? Kreipkis į Specializuotos pagalbos centrą.