Nuolatinė informacinių technologijų vystymo pažanga ir skaitmenizacija atveria ne tik įvairias perspektyvas, bet ir sudaro prielaidas naujoms grėsmėms atsirasti, tarp jų – ir smurtui elektroninėje erdvėje. Nors su smurtu elektroninėje erdvėje gali susidurti kiekvienas, tačiau būtent moterys jį patiria neproporcingai dažniau, ypač tokias jo formas kaip kibernetinis priekabiavimas arba keršto pornografija. Dėl šios priežasties smurtas elektroninėje erdvėje gali būti laikomas dar viena smurto lyties pagrindu forma, kurios tikslas – nutildyti, cenzūruoti, šmeižti, diskredituoti, pašiepti, kontroliuoti, įbauginti ar apriboti galimybę dalyvauti viešajame diskurse. Pažeidžiamiausios yra moterys su negalia, taip pat į politinę veiklą ar žmogaus teisių sritį įsitraukusios bei kitokiu būdu aktyviai visuomeniniame gyvenime dalyvaujančios moterys.
Kaip gali pasireikšti smurtas elektroninėje erdvėje?
Smurtu elektroninėje erdvėje laikoma [1] [2]:
- intymaus turinio kūrimas, įgijimas arba platinimas be to asmens sutikimo, įskaitant sintetines vaizdo klastotes, panaudojant arba grasinant panaudoti dirbtinį intelektą (angl. deep fakes);
- kibernetinis persekiojimas, apimantis slaptą geografinės padėties nustatymo programinės įrangos įdiegimą, prisijungimą prie daiktų interneto ir kitokią kartotinę ar nuolatinę stebėseną be to asmens sutikimo (angl. cyberstalking);
- kibernetinis priekabiavimas, susijęs su įvairaus nepageidaujamojo, grasinamojo ar įžeidžiamojo pobūdžio veiksmais (angl. cyberharassment);
- viešas neapykantos kurstymas, įskaitant dėl lyties (angl. sexism) ir kitų asmens tapatybės bruožų;
- asmens tapatybės pasisavinimas (angl. identity theft);
- nepageidaujamo turinio vaizduojančio nuogą kūną, įskaitant lytinius organus, siuntimas be to asmens sutikimo (angl. cyberflashing);
- asmens privačių duomenų viešas atskleidimas arba grasinimas tai padaryti (angl. doxing);
- grasinimas paviešinti to asmens seksualinio turinio medžiagą (angl. sextortion) arba keršto pornografija (angl. revenge porn);
- moters seksualumo stigmatizavimas (angl. slut-shaming);
- intymių kūno dalių fotografavimas be to asmens sutikimo, dažnai viešojoje erdvėje (angl. creepshots);
- kiti gąsdinančio, įžeidaus ir žeminančio pobūdžio veiksmai.
Tokio pobūdžio smurtas gali būti patiriamas įvairiose elektroninėse erdvėse, tokiose kaip socialinės medijos, susirašinėjimų ir pokalbių programos, diskusijų forumai ar net virtualios realybės aplinka. Šiose erdvėse smurtas naudojamas ne tik nepažįstamų ar anoniminę tapatybę palaikančių, bet ir artimų žmonių – (buvusių) partnerių, draugų, šeimos narių, giminių.
Ką daryti, jei patiriate smurtą elektroninėje erdvėje?
- Aiškiai parodykite nepritarimą smurtiniams veiksmams. Kai kuriais atvejais elektroninėje erdvėje smurtaujantis asmuo gali nesuprasti, kad jo / jos veiksmai jums nepriimtini. Jeigu turite galimybę ir jaučiatės saugiai, ramiai pareikškite, kad asmuo nutrauktų smurtinius veiksmus.
- Išsaugokite gautų laiškų, žinučių, nuotraukų ir komentarų elektronines bei spausdintas kopijas. Visi įrodymai bus reikalingi, jei nuspręsite pranešti teisėsaugos institucijoms apie patiriamą smurtą. Kuo jų daugiau, tuo lengviau bus įrodyti smurtaujančio asmens kaltę.
- Praneškite apie netinkamą turinį socialinių tinklų administratoriams. Daugelis socialinių tinklų suteikia galimybę pranešti administratoriams apie įžeidžiančius arba melagingus įrašus, komentarus, interneto bendruomenes ir paskyras. Kai išsaugosite smurtą patvirtinančius įrodymus, pranešti galėsite anonimiškai, o pažeidėjas (-a) bus įspėtas (-a) dėl netinkamų veiksmų – socialiniai tinklai yra atsakingi už savo vartotojų saugumo užtikrinimą. Tikėtina, kad smurtaujantis asmuo sieks išsaugoti savo paskyras ir pradės elgtis atsakingiau.
- Jeigu manote, kad asmuo tyčia siekia jums pakenkti, neatsakykite į žinutes, laiškus ar komentarus. Bet koks atsakas tik skatina smurtaujančius žmones toliau taip elgtis ir parodo, kad jų skleidžiama neapykanta jus veikia – tai ir yra pagrindinis tikslas. Kai smurtaujantis asmuo pamatys, kad pastangos neduoda jokių rezultatų, elektroninės patyčios ar kiti jums nemalonūs veiksmai gali nutrūkti.
- Apribokite kitų galimybes jus pasiekti bei stebėti. Užblokuokite priekabiaujančius asmenis socialiniuose tinkluose, kad jiems / joms būtų sunkiau su jumis susisiekti bei peržiūrėti turinį, kuriuo dalinatės. Taip pat neviešinkite savo planų bei tikslios buvimo vietos esamuoju laiku, nes ši informacija padeda nustatyti jūsų kasdienius įpročius. Taip užsitikrinsite, kad jūsų saugumas, sveikata ir net gyvybė neatsidurtų pavojuje.
- Pasikeiskite telefono numerį. Kartais gali pakakti užblokuoti jums kenkiančių žmonių telefono numerius, tačiau jūsų telefono numeris gali būti paviešintas, pavyzdžiui, paskelbtas melagingame skelbime. Jei taip nutinka, rekomenduojama pasikeisti telefono numerį ir juo pasidalinti tik su artimaisiais.
- Užtikrinkite savo prietaisų, elektroninio pašto, elektroninės bankininkystės ir paskyrų socialiniuose tinkluose saugumą. Atnaujinkite savo privatumo nustatymus, o pačius svarbiausius slaptažodžius pasikeiskite į naujus ir naudokitės rekomendacijomis – saugus slaptažodis susideda bent iš 12 simbolių, tarp kurių yra didžiųjų bei mažųjų raidžių, skaitmenų, specialiųjų ženklų ir simbolių. Taip pat apsvarstykite dviejų žingsnių autentifikavimo taikymo galimybes prisijungiant prie savo interneto paskyrų, nes tai papildomai apsaugo jūsų asmeninius duomenis.
- Atsakingai naudokitės viešomis „Wi-Fi“ belaidžio interneto ryšio technologijomis. Jeigu prisijungiate prie viešojo interneto tinklo, nesinaudokite elektronine bankininkyste ir kitomis svarbiomis paslaugomis, neatskleiskite konfidencialios informacijos, neatidarykite įtartinų nuorodų bei, esant galimybei, naudokitės virtualiu privačiu tinklu (VPN).
- Pasikalbėkite apie situaciją su draugu, šeimos nariu ar kitu žmogumi, kuriuo pasitikite. Artimo žmogaus arba patyrusio(s) specialisto (-ės) palaikymas gali jums padėti sustiprinti pasitikėjimą savimi ir sušvelninti smurto elektroninėje erdvėje žalą gyvenimo kokybei. Vis dėlto, jeigu nesijaučiate saugiai kalbėdami su artimu žmogumi, pasidalinkite savo patirtimi su profesionaliu (-a) konsultantu (-e), teikiančiu (-a) emocinę paramą telefonu – tai gali būti Pagalbos moterims linija, Jaunimo linija ir kitos.
- Praneškite apie netinkamą elgesį atsakingam asmeniui organizacijoje. Jei elektroninėje erdvėje smurtauja jūsų kolegos (-ės) ir tai trukdo sklandžiai dirbti, apie situaciją reikėtų informuoti vadovą (-ę), personalo skyriaus darbuotoją ar kitą žmogų, kuris galėtų imtis smurto užkardymo veiksmų.
- Praneškite teisėsaugos institucijoms apie grasinimus ir kitus jums nerimą keliančius smurtaujančio asmens veiksmus. Jei manote, kad elektroninėje erdvėje patiriamas smurtas kenkia jūsų reputacijai, emocinei sveikatai arba kelia realią grėsmę jūsų fiziniam saugumui, nelaukite, kol smurtas baigsis savaime – to gali ir nebūti.
Dalis asmenų turi didesnį pažeidžiamumą patirti smurtą elektroninėje erdvėje, tačiau nuo jo gali nukentėti įvairaus amžiaus, lyties, socialinės padėties, įsitikinimų ar kitais tapatybės bruožais pasižymintys asmenys – tai paplitęs reiškinys, kuris tam tikrais atvejais siejasi su smurto patirtimi realiame gyvenime. Apie patirtą smurtą gali būti sunku kalbėti, tačiau svarbu nelikti vienam (-ai) su patiriamais sunkumais, dėl kurių nesi kaltas (-a). Svarbu kategoriškai išreikšti nepritarimą tokio pobūdžio veiksmams ir išdrįsti kreiptis pagalbos – dažnai rūpime žmonėms labiau, nei gali pasirodyti.
[1] 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32024L1385.
[2] European Women’s Lobby. 2024. Report on Cyber Violence Against Women: Policy Review and Recommendations. Prieiga per internetą: https://womenlobby.org/event-launch-of-the-new-report-on-cyberviolence.
