Kaip su moksleiviais kalbėti apie smurtą ir lytiškumą?

Pokalbiai, diskusijos ir užsiėmimai su mokiniais apie smurtą ir lytiškumą yra viena iš esminių saugios mokyklos aplinkos kūrimo sąlygų. Pateikiant šias temas klasėje, vykdoma smurto ir patyčių lyties pagrindu prevencija, kuriama aplinka, kurioje žinoma, kad smurtas nėra toleruojamas, bei puoselėjamas santykis, dėl kurio mokiniai žinos kur kreiptis, jeigu patiria smurtą mokykloje arba artimoje aplinkoje.

Suprantama, kad gali kilti klausimų, kaip tinkamai vykdyti šias veiklas ir kurti atmosferą, kurioje moksleiviai jaustųsi patogiai dalintis bei kalbėtis. Taip pat suprantama, kad mums, suaugusiesiems, gali būti nedrąsu ir kiek nepatogu inicijuoti šį pokalbį. Svarbiausia – išlikti atviriems, būti pasiruošusiems įvairioms reakcijoms ir kurti žmogišką, tarpusavio pagarba grįstą santykį.

Lytiškumo ugdymas turi būti pritaikytas moksleivių brandos etapui ir atspindėti skirtingus šių etapų poreikius. Kuo anksčiau pradėsime nuoseklų, amžiui pritaikytą lytiškumo ugdymą – tuo tvaresnius pamatus sudėsime saugiai paauglystei bei išvengsime kikenimo klasėje, kylančio iš gėdos ir nepatogumo jausmo.

Taip pat svarbu paminėti, kad visapusiškas lytiškumo ugdymas apima ne tik pokalbius apie brandą, lytinę bei reprodukcinę sveikatą ir romantinius santykius – tai ir lyčių stereotipų atpažinimo ir prevencijos bei lyčių lygybės temos.

Kaip pradėti pokalbį apie lytiškumą?

Inicijuoti pokalbį galima įvairiai – galite remtis konkrečiu įvykiu, pvz., išgirstu seksistiniu juokeliu, matytu socialinių medijų siužetu, įvykiais visuomenėje ar pan. Taip pat galite kalbėtis plačiau, užduoti atvirus klausimus apie žmonių skirtumus ir panašumus, tarpusavio santykius. Remkitės kasdienėmis, elementariomis situacijomis, kurias patiria mokiniai, pvz.: kaip parodyti dėmesį žmogui, kuris patinka? Kaip priimti neigiamą to žmogaus atsakymą? Kas turėtų mokėti kavinėje už maistą ir gėrimus?

Rekomenduotina vengti paskaitos formato. Geriau turinį perteikite per interaktyvias veiklas, diskusijas.

Kaip sukurti saugią aplinką diskusijoms?

Mokytoja(s) ar kita(s) specialistas(-ė) turėtų sukurti saugią atmosferą pokalbiams bei paaiškinti, kad nuomonės gali išsiskirti, bet pagarbą išlaikyti būtina. Kad moksleiviai(-ės) nebijotų dalytis savo nuomone, asmenine patirtimi bei jaustųsi drąsiau, pokalbio pradžioje galima paprašyti jaunuolių papasakoti, kaip jie ir jos jaučiasi. Į pagalbą galima pasitelkti papildomas priemones, pavyzdžiui, iliustracijas ar spalvas, kurios atspindėtų skirtingas emocines būsenas, ir leisti moksleiviams pasirinkti jiems tinkamiausią, trumpai pakomentuojant savo pasirinkimą.

Taip pat galima įvesti aiškias elgesio taisykles, kurių pokalbio metu turėtų laikytis visi be išimties. Susitarimu galima įsipareigoti:

• kalbėti po vieną;
• gerbti kitokią nuomonę;
• neskubinti kalbančio asmens, suteikti jam ar jai erdvės pasisakyti;
• nesinaudoti mobiliuoju telefonu;
• aktyviai komentuoti, diskutuoti, užduoti klausimus;
• leisti pasinaudoti stop teise (teisė nebesidalyti, sustoti ar išeiti iš patalpos, jei jaučiamas neigiamas emocinis atsakas iš aplinkinių ar savęs);
• išlaikyti jautrumą ir rodyti empatiją.

Taip pat pabrėžkite, kad šioje pamokoje nėra kvailų ar netinkamų klausimų – visi klausimai yra svarbūs. Jeigu nesmagu ar gėda klausti prie visų, sudarykite galimybę paklausti asmeniškai. Be to, nebijokite, kad išsyk neturėsite atsakymo – jeigu ko nors nežinote, taip ir sakykite, o kai pasidomėsite, grįžkite su atsakymu. Geriau pasakyti, kad kažko nežinote ir pasidomėsite, nei pateikti netikslią informaciją.

Pranešimas apie jautrią informaciją („trigger warning“)

Kiekvieno vaiko gyvenimo aplinkybės yra skirtingos ir mokyklos darbuotojai(-os) gali ne viską žinoti – kažkas iš dalyvių gali būti patyręs(-usi) smurtą. Todėl, kai su moksleiviais yra kalbama temomis, kurios gali paliesti jų emocijas bei priminti asmeninius išgyvenimus, rekomenduojama suteikti galimybę pasinaudoti stop teise ir nebesidalyti mintimis ar istorijomis, sustoti, pasitraukti iš nerimą ar paniką sukėlusios diskusijos be detalaus paaiškinimo, kokia tokių emocijų kilmė. Suteikite galimybę išeiti iš patalpos. Prieš pradedant bet kokį užsiėmimą, moksleiviams(-ėms) reikėtų priminti, jog niekas neprivalo dalytis savo asmeninio gyvenimo detalėmis ir aptarinėti išgyventų įvykių.

Moksleiviai(-ės) ne visada tinkamai reaguoja į diskusijas šiais klausimais – gali atsirasti bandymų pajuokauti, replikuoti. Dažnai tokios reakcijos kyla iš nesaugumo, gėdos jausmo kalbant jautriomis temomis. Visgi, reikėtų stengtis užkirsti kelią tokiai intervencijai arba nedelsiant sustabdyti prasidėjusias patyčias, kad pažeidžiamesni(-ės) moksleiviai(-ės) nebūtų užgauti(-os).

Ką daryti, kai reakcija yra neigiama?

Būkite pasirengę įvairioms moksleivių reakcijoms. Kai apie moteris kalbama kaip apie nukentėjusiąsias, o apie vyrus – kaip smurtautojus, moksleiviai(-ės), kaip ir suaugusieji, gali atkreipti dėmesį į tai, kad toks vaidmenų pristatymas smurto artimoje aplinkoje kontekste yra dominuojantis. Merginoms aukos vaidmuo gali būti svetimas, o vaikinai gali būti nepatenkinti tokiu vyrų generalizavimu. Priešiška reakcija yra normali, tačiau svarbu išdėstyti, kodėl apie smurtą lyties pagrindu artimoje aplinkoje yra kalbama būtent šiuo kampu, pasitelkti statistinius duomenis bei akcentuoti, kad mūsų turima statistika – tik ledkalnio viršūnė, nes žmonėms sunku pranešti apie smurtą dėl stigmos, stereotipų, nepasitikėjimo institucijomis.

Visada verta moksleivių paklausti, kas nutiktų, jei lyčių vaidmenys būtų apkeisti vietomis. Tokia perspektyva gali padėti suprasti, kad merginų ir vaikinų patirtis tiek platoniškuose, tiek romantiniuose santykiuose labai skiriasi. Moterys ne tik dažniau nukenčia nuo smurto lyties pagrindu, bet ir dažniau patiria itin žiaurias jo formas, kurios turi ilgalaikį poveikį psichikos ir fizinei sveikatai, gali baigtis ir mirtimi.

Paaiškinkite, kad joks smurtas nėra pateisinamas nepriklausomai nuo to, kas jį naudoja. Smurtautojai nėra tik vyrai ir ne visi vyrai yra smurtautojai – moterys taip pat smurtauja prieš vyrus. Akcentuoti vyrų smurtą prieš moteris svarbu, nes tai yra itin didelio masto problema visame pasaulyje, o žinios apie smurto artimoje aplinkoje ypatumus gali padėti geriau suprasti smurtaujančių asmenų elgesį, pasirinkti tinkamiausią reagavimo būdą, keisti savo nuostatas ir mesti iššūkį smurto temą supantiems stereotipams. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad smurto dėl lyties pasitaiko ir tos pačios lyties porose.

Integracija su Gyvenimo įgūdžių programa

Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP) suteikia galimybių šias temas atskleisti šio dalyko pamokų metu. Pagal GĮP mokymo(si) turinio koncentrus, smurto artimoje aplinkoje tema minima 5 ir 6 klasėse, tačiau nuoseklus vedimas į šias temas prasideda dar 1-oje klasėje, kai, atskleidžiant lyčių lygybės temą, kalbama apie „klasės mokinių panašumus ir skirtumus, pomėgius, gebėjimus ir talentus“ bei mokiniai(-ės) „tyrinėja, kas yra lyčių lygybė ir kuo ji svarbi bendruomenei“. Be to, jau 2 klasėje skatinama kalbėti apie lyčių vaidmenis, žmonių santykius, meilę ir atsakomybę.

5 klasėje mokiniai(-ės) „nagrinėja, kas yra priekabiavimas lytiniu pagrindu (pvz., pornografinių nuotraukų rodymas, netinkamas prisilietimas, netinkami pasiūlymai ir pan.), kokios prevencijos galimybės ir kaip padėti (pvz., pranešti tėvams, mokytojams, policijai, tvirtabūdiškai pasakyti „Ne“ ir pan.), o 6 klasėje „nagrinėja, kas yra psichologinis, fizinis, ekonominis ir seksualinis smurtas ir prievarta, kokią žalą smurtas daro sveikatai, mokosi atpažinti lytinį priekabiavimą, prekybą žmonėmis ir kreiptis pagalbos“. Svarbu aiškiai įvardinti smurto rūšis, atpažinimą, pagalbos priemones, galima pasitelkti paauglių galios ir kontrolės ratą, taip pat inicijuoti diskusijas apie seksualinio priekabiavimo atpažinimą, reagavimą ir prevenciją. Turėkite omenyje, kad didelė dalis šių reiškinių šiuo metu gali vykti ne kontaktiniu būdu, o per socialinius tinklus, dėl to medžiagą pritaikykite ir šiems poreikiams. 

Lytiškumo ugdymo temos tęsiamos ir vėlesnėse klasėse – 9 ir 10 klasėse nagrinėjamos lytinių santykių, ilgalaikio santykių planavimo temos, kuriose svarbu kalbėti apie abipusį sutikimą, pagarbą.

GĮP suteikia erdvės nuosekliam, tvariam šių temų plėtojimui ir moksleivių kompetencijų auginimui. GĮP bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijose pradiniam ugdymui ir GĮP bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijose 5–10 (II gimnazijos) klasėms pateikiami ištekliai bei metodinė medžiaga, kuria galima remtis rengiant veiklas, organizuojant diskusijas ir ieškant atsakymų į moksleivių klausimus.

Svarbu. Jeigu į klasę vesti lytiškumo ugdymo užsiėmimų yra kviečiami lektoriai(-ės) iš išorės, svarbu pasidomėti, koks turinys bus dėstomas klasėje. Suprantama, kad egzistuoja požiūrių įvairovė, visgi, yra užsiėmimų, kurie neatitinka GĮP pozicionuojamų ugdymo tikslų arba remiasi lyčių stereotipais grįstu požiūriu. Rekomenduojama su paslaugos teikėjais iš anksto pasikalbėti apie stereotipus, požiūrį į lyčių lygybę, smurtą, taip išvengiant moksleiviams pateikiamos galimai netikslios, moksliškai nepagrįstos informacijos.