Smurtas artimoje aplinkoje, patyčios, romantinių santykių kūrimas ir panašios temos yra sudėtingos bei jautrios. Kad moksleiviai noriai jomis diskutuotų, reikia sukurti tam palankią atmosferą bei būti pasiruošusiems įvairioms reakcijoms.
KAIP SUKURTI SAUGIĄ APLINKĄ DISKUSIJOMS?
Mokytojas ar kitas ugdymo specialistas turėtų užduoti teigiamą toną ir sukurti saugią atmosferą, paaiškinti, kad nuomonės gali išsiskirti, tačiau svarbu išlaikyti pagarbą. Kad moksleiviai nebijotų dalytis savo nuomone, asmenine patirtimi bei jaustųsi drąsiau, pokalbio pradžioje galima paprašyti jaunuolių papasakoti, kaip jie jaučiasi. Į pagalbą galima pasitelkti papildomas priemones, pavyzdžiui, iliustracijas ar spalvas, kurios atspindėtų skirtingas emocines būsenas, ir leisti moksleiviams pasirinkti jiems tinkamiausią, trumpai pakomentuojant savo pasirinkimą.
Taip pat galima įvesti aiškias elgesio taisykles, kurių pokalbio metu turėtų laikytis visi be išimties. Susitarimu galima įsipareigoti:
- kalbėti po vieną;
- gerbti kitokią nuomonę;
- neskubinti kalbančio asmens, suteikti jam erdvės pasisakyti;
- nesinaudoti mobiliuoju telefonu;
- aktyviai komentuoti, diskutuoti, užduoti klausimus;
- leisti pasinaudoti stop teise (teisė nebesidalyti, sustoti ar išeiti iš patalpos, jei jaučiamas neigiamas emocinis atsakas iš aplinkinių ar paties savęs);
- išlaikyti jautrumą ir rodyti empatiją.
Kiekvieno vaiko gyvenimo aplinkybės yra skirtingos ir mokyklos darbuotojai nebūtinai gali viską žinoti – kažkas iš dalyvių gali būti patyręs (-usi) smurtą. Todėl, kai su moksleiviais yra kalbama temomis, kurios gali paliesti jų emocijas bei priminti asmeninius išgyvenimus, rekomenduojama suteikti galimybę pasinaudoti stop teise ir nebesidalyti mintimis ar istorijomis, sustoti, pasitraukti iš nerimą ar paniką sukėlusios diskusijos be detalaus paaiškinimo, kokia tokių emocijų kilmė. Suteikite galimybę išeiti iš patalpos. Prieš pradedant bet kokį užsiėmimą, moksleiviams reikėtų priminti, jog niekas neprivalo dalytis savo asmeninio gyvenimo detalėmis ir aptarinėti įgyventų įvykių.
Moksleiviai ne visada tinkamai reaguoja į diskusijas šiais klausimais – gali atsirasti bandymų pajuokauti, replikuoti. Reikėtų stengtis užkirsti kelią tokiai intervencijai arba nedelsiant sustabdyti prasidėjusias patyčias, kad labiau pažeidžiami moksleiviai nebūtų užgauti.
KĄ DARYTI, KAI REAKCIJA YRA NEIGIAMA?
Kai apie moteris kalbama kaip apie nukentėjusias, o vyrus – smurtautojus, moksleiviai, kaip ir suaugusieji, gali atkreipti dėmesį į tai, kad toks vaidmenų pristatymas smurto artimoje aplinkoje kontekste yra dominuojantis. Merginoms aukos vaidmuo gali būti svetimas, o vaikinai gali būti nepatenkinti tokiu vyrų generalizavimu. Priešiška reakcija yra normali, tačiau svarbu išdėstyti, kodėl apie smurtą lyties pagrindu artimoje aplinkoje yra kalbama būtent šiuo kampu.
Visada verta moksleivių paklausti, kas nutiktų, jei lyčių vaidmenys būtų apkeisti. Tokia prieiga gali padėti suprasti, kad merginų ir vaikinų patirtis tiek platoniškuose, tiek romantiniuose santykiuose labai skiriasi. Moterys ne tik dažniau nukenčia nuo smurto lyties pagrindu, bet ir dažniau patiria itin žiaurias jo formas, kurios turi ilgalaikį poveikį psichikos ir fizinei sveikatai, o kraštutiniais atvejais baigiasi mirtimi.
Moksleiviams turi būti paaiškinta, kad joks smurtas nėra pateisinamas nepriklausomai nuo to, kas jį naudoja. Smurtautojai nėra tik vyrai ir ne visi vyrai yra smurtautojai – moterų smurtas prieš vyrus taip pat fiksuojamas, smurto dėl lyties pasitaiko ir tos pačios lyties porose. Akcentuoti vyrų smurtą prieš moteris svarbu, nes tai yra itin didelio masto problema visame pasaulyje, o žinios apie smurto artimoje aplinkoje ypatumus gali padėti geriau suprasti smurtaujančių asmenų technikas, pasirinkti tinkamiausią reagavimo būdą, keisti savo nuostatas ir mesti iššūkį smurto temą supantiems stereotipams. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad smurto dėl lyties pasitaiko ir tos pačios lyties porose.