Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia mažamečių (iki 14 metų) vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji. Ignoruojamas smurtas ir toliau tęsiasi, o vaikui kyla vis didesnis pavojus.
SMURTAS PRIEŠ VAIKUS
Yra išskiriamos keturios smurto prieš vaikus rūšys:
Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti. Fiziniu smurtu laikomas mušimas ranka bei daiktais, stumdymas, tampymas už plaukų, kojos pakišimas, kad vaikas nugriūtų, spardymas, deginimas, kandžiojimas, kankinimas liepiant sunkiai dirbti, taip pat fizinių bausmių taikymas išvardytais būdais bei kiti fizinį skausmą sukeliantys būdai.
Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti. Seksualiniu smurtu yra laikomas seksualinio pobūdžio tekstų, vaizdų, filmų rodymas, vaiko įtraukimas į pornografinę veiklą arba prostituciją, vertimas stebėti suaugusio asmens lytinius organus arba demonstruoti savus, lytinis santykiavimas su vaiku vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu, daiktų kišimas į lytinius organus, lietimas siekiant patenkinti lytinę aistrą (bučiavimas, glostymas, prisilietimai ir pan.) bei vertimas šiuos veiksmus atlikti vaikui.
Psichologinis smurtas yra tyčinis sistemingas vaiko emocinės būklės bloginimas: patyčios, rėkimas, vaiko pasiekimų, norų, pomėgių menkinimas, ignoravimas, gąsdinimas panaudoti fizinę jėgą, socialinės veiklos ribojimas (draudimas dalyvauti renginiuose, bendrauti su kitais asmenimis, lankyti būrelius), kitoks kontroliavimas ir auklėjimo nenuoseklumas.
Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Vaiko nepriežiūra gali būti nesirūpinimas jo mityba ir nuo normos nukrypusiu svoriu, higiena, lėtinių ligų, sugedusių dantų gydymu, leidimas vartoti alkoholį, tabaką ar narkotines medžiagas, per mažas dėmesys vaiko emocinei gerovei, jo ugdymo galimybių suvaržymas, pavyzdžiui, kai vaikas nėra leidžiamas į mokyklą.
Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat visada laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas, juo besirūpinantis žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami. Be to, į suaugusįjį nukreiptas fizinis smurtas namuose yra ženklas, kad ateityje smurtas gali būti panaudotas ir prieš vaiką.
KAIP ATPAŽINTI, KAD MAŽAMETIS VAIKAS PATIRIA SMURTĄ?
Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojai turi išskirtinę galimybę nuosekliai stebėti vaiko bendravimą su klasės draugais ir raidos ypatumus, kurių per trumpą vizitą šeimos gydytojas ar stomatologas greičiausiai nepastebėtų.
Ženklai, kad mažametis vaikas patiria smurtą:
| Smurto rūšis | Fiziniai ir kiti išoriniai požymiai | Elgesio požymiai |
|---|---|---|
| Fizinis smurtas |
|
|
| Seksualinis smurtas |
|
|
| Psichologinis smurtas |
|
|
| Nepriežiūra |
|
|
