Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu).[1] Šios prievartos tikslas – įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Daugiau apie tai: Kaip atskirti smurtinius santykius? .
Kontroliuojant siekiama, kad partnerė taptų pavaldi ir priklausoma: ji atribojama nuo paramą galinčių suteikti žmonių, atimami ištekliai ir kitos priemones, galinčios užtikrinti nepriklausomybę ir gebėjimą ištrukti iš smurtinių santykių.
Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti viena arba keliomis iš šių formų:
Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti viena arba keliomis iš šių formų:
| Fizinis smurtas | Psichologinis smurtas |
|---|---|
|
|
| Seksualinis smurtas | Ekonominis smurtas |
|
|
Skirtingos smurto formos dažnai naudojamos kartu.
Fizinis smurtas
Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Šis smurtas dažnai naudojamas kartu su seksualiniu smurtu.
Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius. Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16–44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis[2]. Smurtas sukelia mirtį ir sutrikdo sveikatą dažniau nei vėžys ar eismo įvykiai.
Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama. Ši priežastis gali tapti kliūtimi prabilti apie intymaus partnerio smurtą.
Su smurtu viešose erdvėse dažnai susiduriama dėl prielaidų ir lūkesčių, siejamų su socialiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. LGBT* ar žmonės, priskirti šiai grupei, gali patirti smurtą – užgauliojimus, pravardžiavimus, grasinimus ir išpuolius.
Psichologinis smurtas
Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Tačiau, kai jie tampa reguliarūs ir sąmoningai nukreipiami į žmogui jautrius klausimus, šiuos išpuolius tikslinga vertinti kaip psichologinį arba žodinį smurtą.
Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad neįskaudintų. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Smurtautojas sąmoningai pasirenka tuos jautrius aspektus, kurie leidžia skaudinti, žeminti ir bauginti žmogų.
Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Tai gali būti grasinamieji veiksmai (be fizinio ar žodinio smurto elementų), kai primenami ankstesnio smurto epizodai arba asmuo sąmoningai ignoruojamas ar neprižiūrimas.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas apima visas priverstinio lytinio akto formas, įskaitant prievartinius seksualinius nepageidaujamus veiksmus (paprastai pasikartojančius ir likusius be atsako), seksualinius užpuolimus ar nepageidautinus seksualinio pobūdžio žodinius ar fizinius veiksmus, intervenciją į lyties organus, išangę ar bet kurią aukos kūno dalį lyties organu, daiktu ar bet kokia kita kūno dalimi naudojant jėgą, prievartą, bauginimą arba pasinaudojant tuo, kad asmuo negali duoti sutikimo, asmeninių žmogaus ribų peržengimą (tikslingai pažeidžiant šias ribas), seksualinį ignoravimą siekiant nubausti, kito asmens vertimą žiūrėti (ir kartais imituoti) pornografiją.
Ekonominis smurtas
Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Tačiau gera moters ekonominė padėtis nebūtinai pašalina smurto grėsmę santykiuose, nes ši aplinkybė gali sukelti konfliktus dėl statuso ir smurtinių santykių nutraukimo.
Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Daugybėje šalių ekonominis smurtas yra įteisintas, pavyzdžiui, kai vyrui suteikiama visa teisė disponuoti žmonos nuosavybe arba žmonių grupėms neleidžiama dalyvauti rinkimuose.
Be šių 4 pagrindinių smurto artimoje aplinkoje formų moterys su negalia gali patirti ir specifinį smurtą[3]:
Nepriežiūra
Nepriežiūra – viena smurto prieš asmenis su negalia formų. Ji gali pasireikšti: a) reikalingos pagalbos nesuteikimu (pavyzdžiui, nepasirūpinimu maistu, higiena, švara, sveikatos ir kitais poreikiais); b) nekokybiška priežiūra (tarkime, tyčiniu bazinių poreikių tenkinimu prastesnės kokybės produktais: maistu, prausimosi priemonėmis, vaistais ir nekokybiškais gaminiais ir pan.).
Institucinis smurtas
Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia. Institucijose gali būti smurtaujama ir fiziškai, ir psichologiškai, ir seksualiai, ir ekonomiškai, ir tinkamai neprižiūrint gyventojų su negalia.
